Paprastasis kmynas
| Paprastasis kmynas | |
|---|---|
| Nuotraukos laikinai nėra | |
| Paprastasis kmynas (Carum carvi) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Salieriečiai Apiales |
| Šeima | Salieriniai Apiaceae |
| Gentis | Kmynas Carum |
| Rūšis | Paprastasis kmynas Carum carvi L. |
|
| |
PAPRASTASIS KMYNAS (Carum carvi), salierinių (Apiaceae) šeimos dvimetis ar daugiametis žolinis augalas.
Aukštis 30-100 cm. Steibas status, labai šakotas. Šaknis liemeninė, cilindriška arba verpstiška, vidus balsvas. Lapai 2-3 kartus smulkiai plunksniškai suskaldyti, kotuoti; skiltys lancetiškai linijiškos, bekotės, smailios. Stiebo lapai bekočiai. Žiedynas - 7 cm skersmens sudėtinis skėtis iš 8-16 nevienodo ilgio stipinų. Žiedai maži, balti arba kiek rausvi. Žydi gegužės - birželio męn. Vaisius iki 4 mm ilgio ir apie 2,5 mm pločio skeltavaisis. Vaisiai subręsta birželio - liepos mėn. Dauginasis sėklomis (vaisiais).
Paprastasis kmynas - vertingas prieskoninis augalas. Medicinoje vartojamas virškinimui reguliuoti. Šaknyse ir lapuose yra flavonoidų, šaknyse - 0,05 proc., vaisiuose - 0,02 proc. kumarino junginių, vaisiuose - 3-7 proc. eterinio aliejaus. Laukinių kmynų vaisiuose yra 3,2-3,6 proc. eterinio aleijaus, taip pat 10-25 proc. aliejaus, iki 20 proc. baltymų, dervų, rauginių medžiagų.
Kmynų vaisių nuoviras geriamas esant rūgimo procesams virškinimo trakte ir pučiant vidurius, jis skatina pieno liaukų veiklą. Stiebų viršūnės vartojamos kaip arbatos surogatas. Kmynų vaisiai suteikia malonų skonį duonos, pyrago gaminiams, raugintiems kopūstams ir kitoms daržovėms, jų dedama į giras ir kitus nealkoholinius gėrimus. Jauni lapai tinka salotoms, sriuboms. Iš žiedų bitės prineša nemažai nektaro.
Paplitimas Mažeikių rajone
Auga pievose, pamiškėse, pakelėse, palaukėse.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 117. ISBN 9986-767-02-1.