ORLEN Lietuva

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška

AB „ORLEN Lietuva", AB „Mažeikių nafta", Mažeikių naftos perdirbimo gamykla.

Istorija

Respublikos Valstybinė plano komisija (VPK) parengtame darbe „Apie Lietuvos TSR liaudies ūkio perspektyvinį vystymą 1959-1980 metais" numatė statytį eilę stambių įmonių ir energetinių objektų, tarp jų ir naftos perdirbimo kombinatą, perdirbantį 7,5 mln. t naftos per metus (3000 mln. rub. sąmatinės vertės senais pinigais). NPG statybos klausimas iš esmės pajudėjo 1962-02-07, kada Valstybinė plano komisija raštu Nr. 7-596 paprašė Valstybinį mokslinio tyrimo darbų koordinavimo komitetą (VMTDKK) pateikti pasiūlymus dėl NPG statybos vietos. VMTDKK Energetikos skyriaus darbuotojai D. Kriščiukaitis, J. Rėklaitis ir L. Rinkūnas iškėlė klausimą, ar būtina Lietuvoje statyti tokį gigantą, teršiantį aplinką, ir neturint šios srities kadrų. Lėmė VMDKK vadovybė (A. Žukauskas, S. Jaruševičius) ir jo Energetikos skyriaus viršininkas (J. Linkaitis), Vyriausiosios energetikos ir elektrifikacijos valdybos (J. Nekrašas, A. Stumbras, A. Gruodis), Nuolatinės energetikos ugdymo komisijos prie VMTK, sudarytos LTSR MT 1958-10-15 potvarkiu Nr. 1617-p, vadovybė (A. Žukauskas, P. Dragelis, L. Kaulakis, J. Nekrašas, J. Linkaitis), MA CHCHTI bei VVU mokslininkai-chemikai. To laiko sąlygomis eiliniams darbuotojams, be to, ne chemijos specialistams, įrodyti NPG nereikalingumą tapo beviltiška. Teliko menka galimybė paveikti tik į NPG statybos vietos parinkimą.

Kas buvo NPG statybos ir kitų stambių objektų statybos patys pirmieji iniciatoriai iki 1958 metų, nėra žinoma.

Pirmiausia buvo manoma statyti Jurbarke, Kretingoje, Jonavoje, Vievyje. Būsimajam pramonės gigantui buvo reikalingi vandens šaltinis, geležinkelis ir miestas, turintis perspektyvas augti. Pasirinktas Juodeikių kaimas, 11 km į šiaurės vakarus nuo Mažeikių, kairiajame Varduvos krante, strategiškai patogioje vietoje - netoli Klaipėdos ir Ventspilio. 1970 m. balandžio 3 d. įvyko tarpžinybinis pasitarimas, kuriame dalyvavo ir respublikos vadovas A. Brazauskas, dėl įmonės statybos Mažeikių rajone. Vieta statybos aikštelei parinkta 11 km į šiaurės vakarus nuo Mažeikių, kairiajame Varduvos upės krante. Kitos rajone parinktos vietos neatitiko keliamų reikalavimų, nes Leckavos aikštelė per maža, o antroji - už 3 km į šiaurės rytus nuo Mažeikių - per arti miesto. Pagaliau šio posėdžio nutarimu buvo įteisinta įmonės statyba Juodeikiuose.

1970 m. gegužės 19 d. Mažeikiuose įvyko pasitarimas, dalyvaujant TSRS naftos pramonės ministrui V. Fiodorovui iš Maskvos, dėl Lietuvos naftos perdirbimo įmonės statybos projektinės užduoties koregavimo ir statybos aikštelės parinkimo Mažeikių rajone naftos komplekso statybai. Po parengiamųjų darbų 1972 m. Juodeikiuose pradėta naftos perdirbimo įmonės statyba, o 1980 m. pagaminami pirmieji naftos produktai.

Naftos įmonės statyba turėjo teigiamos įtakos Mažeikių miesto socialinei plėtrai. Naftininkai pastatė 117 daugiabučių gyvenamųjų namų, bendrabučius, dvi vidurines ir politechnikos mokyklas, katilinę, kultūros rūmus, poliklininką, prekybos centrą ir kt.

Cechai

  • Kuro katalizinės gamybos cechas.
  • Bitumo ir sieros gamybos cechas
  • Mazuto nuodugniojo perdirbimo (KT) cechas.
  • Vandenilio gamybos cechas.
  • Automatizacijos cechas.
  • Prekių-žaliavų cechas.
  • Elektros tiekimo cechas.
  • Ryšių ir signalizacijos cechas.
  • Garo - oro tiekimo cechas.
  • Kontrolinių matavimo prietaisų ir automatikos remonto ir eksploatacijos cechas.
  • Vandentiekio ir kanalizacijos cechas.
  • Valymo įrengimų cechas.
  • Remonto ir mechanikos cechas.
  • Centrinė laboratorija.
  • Transporto cechas.
  • Tiekimo bazės cechas.
  • Ūkio skyrius.
  • Suskystintų dujų cechas.
  • Sanitarijos laboratorija.
  • Diagnostikos tarnyba.
  • Darbo medicinos tarnyba.
  • Maitinimo ir prekybos tarnyba.

Be to, dar priklausė Plinkšių sanatorija, Butų komunalinis skyrius, Kultūros centras, AB „Anapolė".

Svarbesnės datos

  • 1970-05-25 įsteigta įmonės statybos direkcija Mažeikiuose, Sogų g.
  • 1970-05-30 pasirašytas Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos statybos aikštelės parinkimo aktas. Prasidėjo gamyklos projektavimas. Geologams baigus būsimos statybvietės teritorijoje žvalgybinius darbus, pradėta ruošti statybos aikštelė, kertami miškai, tiesiami keliai ir geležinkelis. Kuriama statybos bazė. Buvo iškeliami vietos gyventojai. Vykdomos archeologų ir kraštotyrininkų ekspedicijos, kurios tyrinėja praeities palikimą. Į naujos įmonės statybą atvyko S. Gedminas, V. Pečkus, J. Popovas, K. Šeputis, V. Dzedulionis, T. Žagrakalienė ir kt. specialistai. Atvyko patyrusių naftininkų iš buvusių sąjungos respublikų.
  • 1972 m. pradėta naftos perdirbimo gamyklos statyba. Prieš tai buvo iškelti vietos gyventojai iš Juodeikių, Padarbų, Žibininkų ir kt. kaimų.
  • 1976 m. pradėtas montuoti unikalus pagrindinis (pirminio naftos perdirbimo) įrenginys LK-1, užėmęs 12 ha plotą. Į statybvietę jis buvo atgabentas išmontuotas 40-50 tonų mazgais.
  • 1979 m. pradėjo veikti termofikacinė elektrinė, baigti statyti valymo įrenginiai, pradėjo veikti centrinė laboratorija, įkurti prekių-žaliavų ir matavimo prietaisių-automatikos cechai, baigtas naftotiekis „Polockas-Mažeikiai".
  • 1980-03-21 pasirašytas technologinio įrenginio LK-1 paruošimo naftai perdirbti aktas, kurį balandžio 29 d. patvirtino TSRS naftos pramonės ministras.
  • 1980-04-09 pagamintas pirmasis naftos produktas - mazutas, kuris balandžio 24 d. supiltas į vagonus-cisternas ir išvežtas į Naujosios Akmenės cemento gamyklą.
  • 1980-09-25 pradėta eksploatuoti pirmoji naftos perdirbimo eilė.
  • 1982 m. pradėjo veikti bitumo gamybos įrenginys.
  • 1984 m. pastatyta antroji naftos perdirbimo eilė - antrasis pirminio naftos perdirbimo įrenginys LK-2.
  • 1987 m. pradėtas naftos produktų eksportas į vakarus (dyzelinis kuras į Vakarus eksportuojamas jau nuo 1981 m.).
  • 1989 m. pastatyta trečioji eilė - mazuto giluminio (nuodugniojo) perdirbimo įrenginys.
  • 1990 m. žaliava pradėta tiekti su pertrūkiais (iki 1990 m. perdirbdavo apie 12 mln. t per metus), balandžio - liepos mėnesiais - visiška naftos tiekimo blokada.
  • 1992 m. pradėta teikti naftos perdirbimo paslauga (procesingas), o pagamintus produktus realizuoja jos užsakovai. Specialistai, statę, padėję paleisti ir eksploatuoti gamyklą, pradėjo grįžti į Rusiją.
  • 1992 m. tvenkiniuose susikaupusiam naftos šlamui perdirbti įsteigta UAB „Ekoring".
  • 1993 m. augant produkcijos gabenimo benzinvežiais apimtims, pastatyta kuro pylimo estakada, įsteigta UAB „Juodeikių nafta".
  • 1995 m. laikantis gamtosaugos reikalavimų, atsisakyta etiliuoto benzino gamybos, pradėtas gaminti neetiliuotas benzinas.
  • 1995 m. įsteigta akcinė bendrovė „Mažeikių nafta" (90 proc. akcijų priklauso valstybei).
  • 1996 m. pradėtas gaminti benzinas VENTUS su multifunkciniais priedais.
  • 1996 m. aukštos kokybės reaktyviniam kurui realizuoti įsteigta bendroji Lietuvos ir Prancūzijos UAB „Naftelf".
  • 1996 m. parengtas pirmasis „Mažeikių naftos: degalinių statybos projektas.
  • 1997 m. pradėtas gaminti ekologiškai švarus dyzelinas (sieros kiekis - 0,05 proc.).
  • 1997 m. įkurta dukterinė įmonė „Ventus-Nafta", valdanti „Mažeikių naftos" degalinių tinklą, realizuojanti naftos produktus.
  • 1997 m. įkurta dukterinė įmonė „Galnafta-Ventus", vykdanti naftos produktų didmeninę prekyba Ukrainoje.
  • 1997 m. Lietuvos Vyriausybė pasirašė sutartį su Prancūzijos banku „Banque Paribas" dėl konsultacijų privatizuojant „Mažeikių naftą".
  • 1998-07-29 ūkio ministras V. Babilius pasirašė ketinimų protokolą su JAV kompanija „Williams" dėl investicijų į naftos kompleksą.
  • 1998-10-27 pastatyta moderni garo-oro cecho katilinė, aprūpinanti įmonę pigesniu garu.
  • 1998-12-01 įsteigtas naftos ūkio koncernas, į kurį įėjo „Mažeikių nafta", Būtingės terminalas ir Biržų naftotiekis.
  • 1999-04-12 valstybės gynimo taryba pritarė, kad „Williams International Company" būtų suteikta teisė įsigyti 66 proc. „Mažeikių naftos" akcijų.
  • 1999-06-03 LR Seimas leido „Williams" kompanijai įsigyti 33 proc. „Mažeikių naftos" akcijų.
  • 1999-07-22 Būtingės terminale iškilmingai pripildytas pirmasis tanklaivis.
  • 1999 m. pradėtas gaminti dyzelinas, atitinkantis LST ENS 590 reikalavimus.
  • 1999-10-29 33 proc. „Mažeikių naftos" akcijų ir bendrovės valdymas perduotas „Williams International" kompanijai.
  • nuo 2009-09-01 AB „Mažeikių nafta“ vadinama AB „ORLEN Lietuva“.
  • 2012 m. pavasarį atliktas didžiausias bendrovės istorijoje kapitalinis remontas, kurio metu buvo įgyvendinti 54 didelės apimties projektai. Svarbiausi remonto darbai buvo naujos efektyvios mazuto vakuuminės rektifikacijos įrenginio aušinimo sistemos įdiegimas, septynių įvairių gamybos įrenginių kolonų modernizavimas, katalizinio krekingo įrenginio reaktoriaus kupolo su ciklonais pakeitimas. Įrengti nauji 189 dubliuojamieji vožtuvai ir sklendės, kurie leis atlikti kasmetinę įrengimų techninę patikrą nestabdant gamybos. Kapitalinio remonto metu taip pat suremontuota beveik 500 vamzdynų, patikrinta ir pakeista apie 1000 sklendžių, suremontuotos 26 krosnys, apie 250 slėginių indų, 140šilumokaičių, 45 siurbliai ir kompresoriai. Kapitalinio remonto metu dirbo daugiau kaip 4 tūkst. rangovinių organizacijų darbuotojų iš 486 bendrovių. Bendras kapitalinio remonto biudžetas sudarė 65 mln. JAV dolerių.

Vadovai

  • Petras Jencius, 1970-05-25 - 1975 m., tuometinės Elektrotechnikos gamyklos direktorius.
  • Aleksandras Maslovas, 1975-1984 m., įmonės vadovas
  • Bronislovas Vainora, 1984-1994 m., direktorius
  • Gediminas Kiesus, 1994-1999 m., generalinis direktorius
  • Vidmantas Macevičius, 1999 m., generalinis direktorius
  • S. Hunkus, 1999-10-30 - , generalinis direktorius, „Williams International" vykdantysis direktorius.
  • Marekas Mročkovskis (Marek Mroczkowski), generalinis direktorius, 2007-07 mėn. - 2009-08-01.
  • Krystian Pater, 2009-08-01 - 2010-05-01 generalinis direktorius; 2006 metų gruodžio mėnesio AB „Mažeikių nafta“ valdybos narys ir PKN Orlen valdybos narys naftos produktų gamybai.
  • Ireneuš Fafara (Ireneusz Fąfara), nuo 2010-05-01, generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas. Yra baigęs Ekonomikos akademiją Krokuvoje, kur įgijo ekonomikos magistro laipsnį (tarptautinių ūkio santykių specialybę). Dalyvavo respublikiniuose ir tarptautiniuose finansų valdymo ir kapitalo rinkų funkcionavimo mokymuose, kuriuos organizavo Šveicarijos bankų asociacija, Austrijos centrinis bankas, turi vertybinių popierių maklerio licenciją, praktinių žinių sėmėsi vertybinių popierių biržose Frankfurte ir Diuseldorfe.

Šaltiniai

  • Audrius Stasiulaitis. „Orlen Lietuva" pradėjo gamybą // Būdas žemaičių. - 2012. - Birž. 8. - Nr. 44. - P. 4.
  • Didžiausia Lietuvos įmonė. Datos, skaičiai, faktai // Santarvė. - 2000. - Balandžio 4. - Nr. 39. - P. 2.
  • Poškus A. Akcinė bendrovė „Mažeikių nafta" (gamyba, įrengimai, stayba ir perspektyvos). Kraštotyrinis darbas. - Mažeikiai.