Miškinė sidabražolė
| Miškinė sidabražolė | |
|---|---|
| Nuotraukos laikinai nėra | |
| Miškinė sidabražolė ( Potentilla erecta) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Erškėtiečiai Rosales |
| Šeima | Erškėtiniai Rosaceae |
| Gentis | Žemuogė Potentilla |
| Rūšis | Miškinė sidabražolė Potentilla erecta (L.) Raeuschel |
|
| |
MIŠKINĖ SIDABRAŽOLĖ ( Potentilla erecta), erškėtinių (Rosaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas.
Aukštis 20-40 cm. Šakniastiebis beveik horizontalus, trumpas, sumedėjantis, pjūvyje rausvai rudas, 2-7 cm ilgio, 1-3 cm storio, su daugeliu smulkių šakelių. Stiebai keli, kylantys arba statūs, 10-50 cm ilgio, ploni, į viršūnę šakoti, plaukuoti. Pamatiniai lapai ilgakočiai, triskiaučiai arba penkiaskiaučiai, stiebiniai - bekočiai, triskiaučiai, su dviem dideliais prielapiais. Lapeliai pleištiškai pailgi, apaugę prigludusiais plaukeliais, viršūnėje stambiai dantyti, bekočiai arba su labai trumpais koteliais. Žiedai vienanamiai, apie 10 mm skersmens, smulkūs, ant plonų, ilgų kotelių. Vainiklapiai geltoni. Žydi birželį-rugpjūtį, sėklos sunoksta liepą-rugsėjį. Vaisius - 1,6-2 mm ilgio, 1,0-1,2 mm pločio lukštavaisis. Dauginama sėklomis ir šakniastiebių dalimis.
Savybės ir panaudojimas
Žaliavai naudojami sidabražolių šakniastiebiai. Ruošiama rudenį, kai nunyksta antžeminė dalis, arba pavasarį prieš atželiant. Iškasti šakniastiebiai nupurtomi, nukarpomos pridėtinės šaknys, nuplaunama tekančiame vandenyje, pavytinama ir paskleidus plonu sluoksniu džiovinama stoginėse, ant aukšto arba džiovykloje. Šakniastiebiuose yra raugų, dervos, vaško, krakmolo, eterinio aliejaus, mineralinių medžiagų. Miškinių sidabražolių šakniastiebių nuoviras vartojamas kaip sutraukiamoji, kraujavimą stabdanti, antimikrobinė, dezodoruojanti priemonė. Jį skiria viduriuojant, skrandžio ir gimdos kraujavimams stabdyti, lėtiniams žarnyno ir storosios žarnos uždegimams gydyti.
Liaudies medicinoje nuo senų laikų augalo preparatai populiarūs gydant viduriavimą, dizenteriją, skrandžio ir žarnyno uždegimus, plaučių tuberkuliozę, kosulį, anginą. Arbata ir nuoviras reguliuoja medžiagų apykaitą, jais gydomas nutukimas ir cukraligė, nuoviru gydomos onkologinės ligos. Išoriškai nuoviras burnai, gerklei skalauti sergant angina, stomatitais, kraujuojant dantenoms; esant burnos ertmės išopėjimams. Gydomos įvairios odos ligos, kraujuojančios žaizdos, nudegimai, šlapiuojančios egzemos, nušalimai bei suskeldėjusios lūpos, rankos ir kojos. Pavilgai dedami ant spuoguotos, riebios, strazdanotos odos.
Paplitimas Mažeikių rajone
Auga šlapiose ir drėgnose pievose, ganyklose, krūmuose, miškuose ir kirtimuose, dažniausiai lengvuose, durpiniuose dirvožemiuose. Paplitęs visame rajone.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 118. ISBN 9986-767-02-1.