Lėlys

Lėlys
Nuotraukos laikinai nėra
Lėlys (Caprimulgus europaeus)
Sistematika
Karalystė	Gyvūnai Animalia
Tipas	Chordiniai Chordata
Potipis	Stuburiniai Vertebrata
Klasė	Paukščiai Aves
Būrys	Lėliniai paukščiai Caprimulgiformes
Šeima	Lėliniai Caprimulgidae)
Gentis	Tikrieji lėliai Caprimulgus
Rūšis	Lėlys Caprimulgus europaeus Linnaeus, 1758

LĖLYS (Caprimulgus europaeus), lėlinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Parskrenda balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Lėliai aktyvus tamsiuoju paros metu. Patinui būdinga tuoktuvinė giesmė - “kurkimas” trunkantis nuo kelių sekundžių iki 5 minučių, bei savotiškas polėkis - aukštai iškelti sparnai, bei plačiai išskėsta vėduoklės pavidalo uodega. Peri ant žemės tarp pernykščių lapų, spyglių, kerpių.

Gegužės – liepos mėn. patelė nakties metu padeda 2 balsvus, išmargintus pilkomis ir rudomis įvairaus dydžio dėmėmis kiaušinius. Peri abu porelės nariai nuo pirmo padėto kiaušinio, vidutiniškai 17 dienų. Kai jaunikliai būna apie 10 dienų amžiaus, patelė vėl deda kiaušinius, kuriuos peri patinas. Jaunikliai skraidyti pradeda būdami 17 – 20 dienų amžiaus. Per vasarą lėliai išveda 2 jauniklių vadas.

Minta naktį skraidančiais vabzdžiais: drugiais, mėšlavabaliais, grambuoliais ir pan. Juos gaudo ore, rečiau – renka nuo medžių šakų, lapų, žemės.

Biotopas

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena sausuose pušynuose, mišriuose miškuose, sausuose aukštapelkių plotuose, kur auga viržiai, gailiai, kerpės. Mėgsta neužžėlusias kirtavietes, miško pievas, aikšteles.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 4000 - 6000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, nedažna, didesniuose miškų masyvuose aptinkama rūšis. Kasmet rajone peri apie 100 porų.

Radimvietės

Gausiausios perimvietės yra Felisbergo, Mažeikių, Žalgirio, Marijampolės, Naudvario miškuose, Sedos, Medaus giriose.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.