Krakių pagrindinė mokykla

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
 Gears.gif  Straipsnis šiuo metu tvarkomas.
Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia.
Krakių pagrindinė mokykla
Krakių pagrindinė mokykla
Krakių pagrindinė mokykla
Informacija
Adresas: LT 89237 Mažeikių apyl. seniūnija, Krakių k., Pauliankos g. 46
Tel./Faksas: 8-443-42226
Ofic. tinklalapis: [1]
Direktorė (-ius): Emilija Bučienė (dirbo nuo 1998 m. iki 2016-05-02)
Mokinių skaičius: 87
Mokytojų skaičius: 17
Klasių komplektų skaičius: 8 (2008/2009 m.m.)

KRAKIŲ PAGRINDINĖ MOKYKLA, dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Krakiuose, Pauliankos 46, vykdanti priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programas lietuvių kalba.

Istorija

Pradinė mokykla (1918-1952 m.)

Įkurta 1918-10-01 Krakių k. gyventojos Mortos Sidabrienės sodyboje (vėliau ši sodyba priklausė Viekšnių valsčiaus viršaičiui Izidoriui Mažeikai). Buvo viena klasė (5 m ilgio, 4 m pločio, 2 m aukščio; joje 12 suolų už 600 Lt. ir lenta), virtuvė ir mokytojos kambarys. 1920 m. mokykla perkelta į Krakių k. gyventojo Prano Liaubos namą, kuriame buvo viena klasė (7 m ilgio, 4 m pločio, 2,4 m aukščio; joje 4 langai, 1 krosnis) ir mokytojos kambarys. 1924 m. sujungus su Meinorių pradine mokykla, Krakių pradinė mokykla perkelta į Paulianką, malūno savininko Reingoldo Latčo namą (past. 1901 m). Čia buvo 2 klasės, malkinė. Be to, mokykla turėjo 1 ha. žemės ir 6 ha. pušyno. 1928/29 m.m. sumažėjus mokinių skaičiui, viena klasė 1929 m. vasario mėn. uždaryta. Patalpos buvo išnuomotos metams už 400 Lt, bet savininkas buvo atsisakęs jas remontuoti. 1930 m. buvo viena klasė (26,6 m2), 2 mokytojų kambariai, virtuvė, rūbinė.

1931/32 m.m. Švietimo ministerija leido Krakių pradinei mokyklai laikyti du komplektus, bet dėl mažo mokinių skaičiaus veikė vienas (klasės dydis 42,65 m2), taip pat buvo 2 mokytojų kambariai, virtuvė ir rūbinė; mokykla turėjo 1 ha. sporto aikštę ir malkinę. 1934 m. pradžioje mokykla nuomojo 2 klases: pas R. Latčą (plotas 43,1 m2) ir Virkutį (26,1 m2). Nuo 1935/36 m.m. Krakių pradinė mokykla turėjo 2 klases (23 m2 ir 30 m2), 1 ha nuomojamos žemės (nuo 1937 m. buvo perleista mokyklai). 1937 m. rudenį dėl mokinių trūkumo viena klasė uždaryta, bet žiemos metu vėl atidaryta. Po karo mokykla laikinai buvo perkelta į kitą R.Latčo namą, bet 1946 m. rudenį perkelta atgal į suremontuotas patalpas. Prie senojo pastato remontavimo daug prisidėjo mokinių tėvai, ypač M.Gelčiauskas, K.Norkus ir Krakių apyl. pirmininkas V.Lukšas. Bendras Krakių pradinės mokyklos patalpų plotas 1947 m. buvo 124 m2, iš jų 52 m2 klasė. 1948 m. - 110 m2 (klasė 50 m2), o nuo 1949 m. - 105,29 m2, iš jų klasė 48,61 m2. Krakių pradinei mokyklai 1924 02 29 - 1926 11 04 priklausė Pauliankos pušynas.

1922-05-05 mokykloje buvo 13 suolų, 1 stalas, 1 lenta, 4 žemėlapiai, 1 gaublys, 3 paveikslai, 1 abėcėlė. 1926/27 m.m. turėjo 21 suolą, (4 trisėdžius, 7 ketursėdžius), 2 lentas, 1 stalą, 1 kėdę, 7 sieninius žemėlapius, 1 gaublį, 1 smuiką, 2 magnetus, 1 kompasą, 3 termometrus, 1 barometrą, 1 menzūrėlę. 1930 10 21 turėjo 33, 1932/33 m.m. - 24 (už 213 Lt.), 1934 04 05 - 69 (už 135 Lt.) mokslo priemones. Turėjo nedidelę biblioteką. 1948/49 m.m. buvo 42, 1949/50 m.m. – 46, 1950/51 m.m. – 92, 1951-1953 m. – 112 knygų. Mokyklos materialinė bazė buvo silpna, išlaikė Viekšnių valsčiaus savivaldybė, mažai gaudavo lėšų.

Mokinių skaičius buvo nepastovus, žiemos laikotarpiu padaugėdavo, o pavasarį ir rudenį sumažėdavo per pusę dėl žemės ūkio darbų. Pagal amžių skaičius taip pat skirdavosi, pvz., 1919/20 m.m. 7 metų amžiaus buvo 1, 8 metų - 5, 9 metų - 4, 10 metų - 10, 11 metų - 4, 12 metų - 5, 13 metų - 4, 14 ir daugiau metų - 17 mokinių, 1933/34 m.m. 7-8 metų buvo 10, o 9-14 metų - 62 mokiniai. Pagal tautybę visi buvo lietuviai, tik 1932/33, 1933/34, 1946/47 m.m. mokėsi 3 rusai, 1920/21 m.m. - 1 baltarusas, 1949/50 m.m. - 2 vokiečiai ir 2 rusai. 1920/21 m.m. 5 mokiniai gavo pašalpą, 1921/22 m.m. - 4 (40 auksinių iš apskrities savivaldybės lėšų). Mokslo metai kiekvienais metais prasidėdavo ne tuo pačiu laiku, pvz., 1919-10-07 (su 10 mokinių, spalio mėn. jų įstojo 18, lapkričio - 17, gruodžio - 15), 1921-09-26 (su 4 mokiniais), 1922-09-26 (su 11 mokinių), 1926-10-04, 1930-09-15, 1931-09-07 ir t.t. 1918 m. rudenį mokėsi 25 mokiniai.

Be kitų dalykų buvo dėstomi praktikos darbai (drožyba, lipdyba, siuvinėjimas) po 2, grafika - po 4 pamokas per savaitę, dainavimas. Tikybą du kartus per savaitę dėstė mokytojai ir kurį laiką kunigas S.Budvytis. Tiktai po karo atskyrus mokyklą nuo bažnyčios, tikybos pamokos buvo uždraustos.

Mokytojai dažnai keitėsi, kadangi buvo sunkios darbo sąlygos, mažas atlyginimas. Dauguma jų gyveno mokyklos pastate. Pagal išsilavinimą vieni buvo baigę mokytojų seminarijas ar kelias gimnazijas klases, kiti turėjo tik pradinį išsilavinimą. Be to, kai kurie lankė vasaros mokytojų kursus. Mokykloje dirbo pažangių (V. Eidimtaitė, M. Opulskytė, S. Garbenytė, S. Kymantaitė) ir klerikalinių (V. Mejeris, A. Zapkus) pažiūrų mokytojai. V. Eidimtaitė be tiesioginio pamokinio darbo buvo suorganizavusi vakarinius kursus suaugusiems, su jais ruošė viešus vakarus, taip pat moterų siuvimo kursus. Prie Krakių pradinės mokyklos veikė lietuviško tautiško jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva” Krakių skyrius, kuriam vadovavo V. Mejeris. Padidėjus mokinių skaičiui, 1924-1937 m. mokykloje dirbo po 2 mokytojus: 1925/26 m.m. I ir IV skyrius mokė S. Kučka (lankė 25 mokiniai), II ir III - J. Petrulevičius (27 mokiniai), 1927/28 m.m. I ir IV skyrius - P. Putrimas, II ir III - B. Kasparavičiūtė, 1935/36 m.m. II ir IV skyrius - V. Mejeris (lankė 35 mokiniai), I ir III - M. Mejerienė (31 mokinys).

Tėvų komitetas buvo renkamas kiekvienais metais. Rengė posėdžius, kuriuose svarstė aktualius klausimus, rūpinosi, kad vaikai lankytų mokyklą, kviesdavo visuotinius tėvų ir globėjų susirinkimus, 1939 m. prisidėjo prie !Krakių jaunųjų ūkininkų ratelio įsteigimo. Steigiant Krakių pradinę mokyklą, daug pastangų dėjo Krakių k. ūkininkas J. Knabikas, o 1920 m. ją perkėlus pas P.Liaubą - P.Liauba ir Znuotas. 1938/39 m. m. mokykla labai rūpinosi tėvų komiteto pirmininkas N.Margalikas. Po karo prie mokyklos atstatymo darbų daug prisidėjo mokinių tėvai, ypač D.Rimkus, J.Anužis, J.Šetkus, I.Nazalinskas, M.Gelčiauskas ir kt. 1935/36 m.m. tėvų komitetas iš apskrities valdybos parūpino suolų ir lentą, o 1931-03-16 - kuro.

Mokiniai sudarinėjo gamtos ir numizmatikos kolekcijas, ekskursavo po apylinkes, 1939-06-15 - 17 aplankė Kauną. 1919/20 m.m. mokytoja O.Babičaitė su mokinias pravedė 12 žaidimų. S.Kymontaitė 1933-01-05 suruošė šeimyninį vakarą, kuriame dalyvavo 55 žmonės, o 1934-11-24 - paskaitą „Vaikų auklėjimas namuose ir mokykloje”, kurioje apsilankė 30 žmonių. 1936-02-16 V.Mejeris skaitė paskaitą, o mokiniai atliko scenos vaizdelį „Muzikantai”. Šiame renginyje dalyvavo 60 žmonių. 1938-11-26 suruoštame vakarėlyje apsilankė 100 žmonių, mokiniai deklamavo eilėraščius, demonstravo gimnastikos pratimus, atliko vaizdelį „Medžiotojai”. 1939-02-16 mokiniai atliko scenos vaizdelį „Piemenėliai”, įvairius gimnastikos pratimus, deklamavo eilėraščius. 1939-04-12 mokytojas J.Butkus skaitė paskaitą „Snukio ir nagų liga”, kurioje dalyvavo 35 žmonės. 1940-11-18 A.Zapkus skaitė paskaitą „Revoliucijos sukaktis”, o mokiniai atliko vaizdelį „Rudenį", padeklamavo eilėraščių, surengė nedidelį koncertą (padainavo 4 dainas, grojo kanklėmis). Nuo 1931 06 nereguliariai buvo vedama mokyklos kronika. 1947/48 m.m. sporto kolektyvui priklausė 18, 1948/49 m.m. – 18, 1949/50 m.m. – 20, 1950/51 m.m. – 13 mokinių. 1948 m. Krakių pradinėje mokykloje įkurta pirmoji Viekšnių valsčiuje pionierių organizacija (pirmieji pionieriai K.Gelčauskas, Jonauskas, Grosaitė, Zenta). 1952 09 01 įsteigta V klasė, priklausiusi Tirkšlių septynmetei mokyklai. Šiai klasei vadovavo A.Paulikaitė, mokiniai mokėsi antroje pamainoje.

Septynmetė mokykla (1953-1962 m.)

1953-09-01 mokykla reorganizuota į septynmetę mokyklą. Mokytojais dirbo Algirdas Šlaustas (direktorius, dirbo iki 1954 09), Vanda Jakubonytė, Elena Kramiliūtė-Žemgulienė, Bronė Berčiūnaitė-Jasmontienė, Zenonas Jasmontas. Mokykla dirbo dviem pamainomis, nes trūko patalpų (antroje pamainoje mokėsi VI klasė). Mokslo metų pradžioje buvo 74, pabaigoje – 66 mokiniai. Mokyklai daug padėjo mokinių tėvai Mykolas Gelčauskas, Juozas Anužis, Domas Gustys ir kt. Aktyviausi pionierių organizacijos nariai – Juzefa Gelčauskaitė, Filomena Gelčauskaitė, Bronė Mockevičiūtė. Mokyklos sporto kolektyvui priklausė 25 mokiniai, iš jų 10 dalyvavo sportinėse varžybose.

1954/55 m.m. mokykla išaugo į pilną septynmetę mokyklą. Nuo 1954-09-01 direktorės pareigas pradėjo eiti Eugenija Budzinauskaitė-Jonuškienė. Dirbo 6 mokytojai. Mokykla vėl dirbo dviem pamainomis, nes trūko patalpų. 1955-01-24 įvykusiame bendrame pedagogų tarybos ir tėvų komiteto posėdyje, dalyvaujant tuometiniam „Lenino keliu” kolūkio pirmininkui Leonui Petrikui, nutarta praplėsti mokyklos patalpas. Statybos darbus atliko kolūkis, o lėšas skyrė švietimo skyrius. Vasarą statybininkai įrengė du kambarius klasėms. Iš viso mokykloje buvo 4 klasės ir antrame aukšte kambarys mokytojams; įrengta mokomoji biologijos klasė. 1954 m. rudenį įkurta pirminė komjaunimo organizacija, kuriai priklausė 4 nariai.

Po II-pasaulinio karo mokykla perkelta į suremontuotą malūno savininko Reingoldo Latčo namą. 1953 m. rugsėjo 1 d. Krakių pradinė mokykla reorganizuota į septynmetę mokyklą, 1954-1955 m. mokykla išaugo į pilną septynmetę, 1962 m. reorganizuota į aštuonmetę mokyklą. 1986 m. rugsėjo 1 d. mokykla reorganizuota į devynmetę. 1989 m. liepos 1 d. pastatyta nauja mokykla pagal individualų Žemės ūkio statybos projektavimo instituto architektų paruoštą projektą, kurio sąmatinė vertė daugiau kaip milijonas rublių. Tai buvo vienintelė tokio tipo mokykla tuometinėje Lietuvoje pastatyta su žiemos sodu, oranžerija, erdviais koridoriais, mokomaisiais kabinetais, biblioteka, valgykla ir sporto sale bei administracijos patalpomis.

Direktoriai

  • Algirdas Šlaustas, 1953 m.
  • Eugenija Budzinauskaitė - Jonuškienė, 1954 m.
  • Vytautas Gargasas, 1958-1982 m.
  • Stefanija Jackevičienė, 1982-1998 m.
  • Emilija Bučienė, 1998-2016 m.

Nuorodos