Kopūstinis pelėdgalvis

Kopūstinis pelėdgalvis
Nuotraukos laikinai nėra
Kopūstinis pelėdgalvis (Mamestra brassicae)
Sistematika
Karalystė	Gyvūnai Animalia
Tipas	Nariuotakojai Arthropoda
Klasė	Vabzdžiai Insecta
Būrys	Drugiai Lepidoptera
Šeima	Pelėdgalviai Noctuidae
Gentis	Mamestra
Rūšis	Kopūstinis pelėdgalvis Mamestra brassicae (Linnaeus, 1758)

KOPŪSTINIS PELĖDGALVIS (Mamestra brassicae) - pelėdgalvių (Noctuidae) šeimos drugys.

Drugys išskleistais sparnais apie 50 mm pločio. Priekiniai sparnai rusvai pilki. Banguotoji linija balsvai gelsva su aiškiu W ženklu. Inkstiškoji dėmė su 2 baltais taškais. Užpakaliniai sparnai tamsiai pilki.

Vikšrai apie 50 mm ilgio, jauni žali, užaugę - žalsvai rudi, su gelsva šonine juostele. Kūnas neapaugęs plaukeliais. Vikšrai polifagiški. Kenkia kopūstams, runkeliams, svogūnams, salotoms, žirniams ir kitiems augalams.

Žiemoja lėliukės žemėje. Drugiai pradeda skraidyti nuo birželio vidurio ir skraido iki rugpjūčio pabaigos. Kiaušinėlius deda ant apatinės lapų pusės krūvelėmis po 10-40. Viena patelė padeda 600-700 kiaušinėlių. Vikšrai išrieda po 5-12 dienų. Jauni vikšrai iš pradžių laikosi tose vietose, kur buvo sudėti kiaušinėliai, ir skaptuoja lapų minkštimą iš apatinės pusės. Paaugę vikšrai išsiskirsto kas sau ir išgraužia lapuose apvalainas skyles. Vikšrams augant, tos skylės vis didėja ir didėja. Dar labiau paaugę vikšrai kopūstų gūžėse išgraužia gilias landas ir užteršia jas savo išmatomis. Vėliau į landas pribėga vandens ir sužalotos gūžės pradeda pūti, skleisdamos nemalonų kvapą. Po 30-50 dienų vikšrai užauga, sulenda į žemę ir virsta lėliukėmis. Generacija metinė. Labiau nukenčia vėlyvųjų veislių kopūstai.