Kibusis lipikas
| Kibusis lipikas | |
|---|---|
| Nuotraukos laikinai nėra | |
| Kibusis lipikas (Galium aparine) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Gencijoniečiai Gentianales |
| Šeima | Raudiniai Rubiaceae |
| Gentis | Lipikas Galium |
| Rūšis | Kibusis lipikas Galium aparine L. |
|
| |
KIBUSIS LIPIKAS (Galium aparine), raudinių (Rubiaceae) šeimos vienmetis žolinis augalas.
Aukštis 30-100 cm. Stiebas gulsčias arba laipiojantis, briaunos apaugusios žemyn nulinkusiais dygliukais. Bambliai apaugę šiurkščiais plaukeliais. Šakodamasis ir prisikabindamas savo kabliškais plaukeliais, jis apsiveja apie gretimus augalus. Jeigu greta nėra atramos, tai stiebai persipina vienas su kitu. Lapai po 6-8 menturyje. Jie linijiškai lancetiški arba linijiški, 1,5-3 cm ilgio ir 1,5-3 mm pločio. Lapų kraštai ir apatinė pusė išilgai gyslos apaugę žemyn nulinkusiais dygliukais. Viršutinė pusė plika arba apaugusi šiurkščiais plaukeliais. Žiedai susitelkę į pažastinės, skėtiškas kekes. Vainikėlis baltas. Žydi birželio - rugsėjo mėn. Vaisius sudarytas iš dveijų riešutėlių, apaugęs kabliškais šereliais. Vienas augalas subrandina apie 110-360 sėklų. Subrendę vaisiai lengvai atsiskiria nuo motininio augalo, nukrinta ant žemės arba, prisikabinę prie augalų, gyvulių ar drabužių, patenka į kitas vietas.
Savybės ir panaudojimas
Labai dažna laukų, daržų, patvorių ir dykviečių piktžolė. Kartais sėklos naudojamos kaip kavos surogatas. Žalingiausias jis tuo, kad apraizgęs savo stiebais kultūrinius augalus, greičiau juos išguldo, be to, labai trukdo nuimti derlių.
Paplitimas Mažeikių rajone
Auga laukuose, daržuose kaip piktžolė.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 117. ISBN 9986-767-02-1.