Juodoji žuvėdra

Juodoji žuvėdra
Nuotraukos laikinai nėra
Juodoji žuvėdra (Chlidonias niger)
Sistematika
Karalystė	Gyvūnai Animalia
Tipas	Chordiniai Chordata
Potipis	Stuburiniai Vertebrata
Klasė	Paukščiai Aves
Būrys	Sėjikiniai paukščiai Charadriiformes
Šeima	Žuvėdriniai Sternidae
Gentis	Juodosios žuvėdros Chlidonias
Rūšis	Juodoji žuvėdra Chlidonias niger Linnaeus 1758

JUODOJI ŽUVĖDRA (Chlidonias niger), žuvėdrinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Parskrenda balandžio pabaigoje – gegužės pirmoje pusėje. Veistis pradeda ne anksčiau kaip 3 metų amžiaus. Peri dažniausiai 5 – 20 porų dydžio kolonijomis. Rečiau aptinkamos kolonijos, sudarytos iš 20 – 50 porų ir labai retai – iš 100 ar daugiau porų. Dažnai peri kartu su mažaisiais kirais, rudagalviais kragais. Lizdus krauna iš mirusių augalų dalių (stiebų, šaknų). Priešingai nuo baltasparnių žuvėdrų, lizdo statybai visai nenaudoja žalių augalų dalių.

Gegužės – birželio mėn. patelė padeda 1 – 4 (dažniausiai 3) kiaušinius. Kiaušiniai rusvi, įvairaus atspalvio, gausiai išmarginti tamsiomis įvairaus dydžio dėmėmis. Peri padėjus pirmą kiaušinį abu porelės nariai 18 –22 dienas. Jaunikliai skraidyti pradeda sulaukę 18 – 21 dienos amžiaus.

Minta įvairiais vabzdžiais, jų lervomis, dėlėmis, vorais, smulkiomis žuvimis.

Biotopas

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena sekliuose, stipriai užžėlusiuose stovinčiuose ar lėta srove tekančiuose vandens telkiniuose. Lizdus dažniausiai krauna palei švendrynus, ajerynus, nendrynus netoli vandens ar sąžalynų tankmėje, jei yra atviro vandens plotų.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 2000 - 4000 perinčių porų. Mažeikių rajone reta, negausi, daugiausiai pietinėje dalyje paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 30 – 50 porų.

Radimvietės

Peri Plinkšių, Sedos ežeruose, Sedos malūno, Pašerkšnės tvenkiniuose.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.