Jonas Žilevičius

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Jonas Žilevičius

ŽILEVIČIUS JONAS (g. 1895-11-13 Liepojoje - m. 1985; palaidotas Viekšnių naujosiose kapinėse), Viekšnių progimnazijos ir vidurinės mokyklos mokytojas 1920-1966 m.

Liepojoje iki 1910 m. baigė pradinę mokyklą. Vėliau mokėsi privačiai ir įstojo į Liepojos Čiukos komercijos mokyklą, kurią baigė 1914 m. 1919-09-20 - 1920-09-04 dirbo Liepojoje lietuvių pagrindinėje mokykloje. 1920 m. rugpjūčio 16 d. buvo priimtas į Viekšnių vidurinę mokyklą, taip pat dar įsidarbino Viekšnių žemės ūkio smulkaus kredito draugijoje buhalteriu ir mokytojavo prie pradinės mokyklos įkurtuose vakariniuose kursuose. Jis vienu metu buvo mokyklos bibliotekininkas. 1930-02-08 įgijo vidurinės mokyklos mokytojo cenzo pažymėjimą su teise dėstyti rusų, vokiečių kalbas, istoriją, visuomenės mokslą, matematiką, gamtos mokslą, fiziką, geografiją ir buhalteriją. Jo iniciatyva mokykloje buvo įsteigtas kooperatyvėlis, kurį iš pradžių jis globojo.

Mokytojas J. Žilevičius buvo vienintelis chemikas tuolaikinėje Mažeikių apskrityje, turėjęs gerą fizikos ir chemijos kabinetą, reikiamas mokymo priemones, prietaisus ir reagentus laboratoriniams darbams atlikti. Jis nepripažino „kreidinės” chemijos, tvirtai laikėsi principo, jog eksperimentas, praktika yra teorijos bei apskritai tiesos kriterijus.

Artėjant frontui, J. Žilevičius kartu su mokyklos sargu A. Mikužiu sugebėjo iš mokyklos fizikos ir chemijos kabineto evakuoti visas vertingesnes mokymo priemones bei mokytojų lėšomis įgytą muzikos reikmėms brangų instrumentą — importinį rojalį.

J. Žilevičius buvo gamtos apsaugos, gimtųjų namų ir mokyklos aplinkos puoselėjimo, aukštos buitinės kultūros patriotas, rūpestingas šeimininkas savo kabinete, savo mokykloje. Ragino kolegas iš savo atlyginimo dalį lėšų paskirti, kad gabus ir darbštus mokinys galėtų toliau tęsti mokslą. Ragino kartu su tėvų komitetu organizuoti labdarybės vakarus su saviveikla, o iš pajamų buvo mokamas mokestis už mokslą labiausiai to reikalingiems.

Turėjo sugebėjimą bendrauti su auklėtiniais, taip pat matydamas juose ne kokį nors abstraktų mokymo objektą, bet asmenybę. Sumaniai buvo ugdomas jo žmogiškas orumas, dorovingumas, humanistiniai jausmai, darbštumas ir atsakomybė už pavestą darbą.

1948 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute neakivaizdiniame skyriuje.

Sūnus - Rimantas Žilevičius (g. 1938 m.), teisininkas, žurnalistas.

Šaltiniai

  • Šarkis Algimantas. Visų mylimas: Mokytojas J. Žilevičius // Pergalės vėliava. — 1959. — Kovo 4.
  • Gedvilas Algirdas. Chemijos mokytojas: [Jonas Žilevičius] // Vienybė. — 1989. — Rugpjūčio 31.
  • Žilevičius Leonidas. Provincijos mokytojas [Jonas Žilevičius] // Žemaičių saulutė. — 1995. — Spal. 21. — Nr. 42 (48), Spal. [ ]. — Nr. 43.
  • Žilevičius Rimantas. Negęstanti atminimo šviesa // Vienybė. — 1995. — Gruod. 2.
  • Lėgaudienė Valerija. Nostalgija // Vienybė. — 1999. — Rugpj. 24, 26, 31; Rugs. 2.
  • Juodpusis Apolinaras. Spalvinga asmenybė: Mokytoją Joną Žilevičių prisimenant // Vienybė. — 2000. — Lapkr. 7.
  • Povilas Šverebas, Kazys Misius. Viekšniai: švietimo istorija. – Vilnius, 2013. – 194 p. – P. 186. ISBN 978-609-447-101-8.