Jerubė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Jerubė
Jerubė.jpg
Jerubė (Bonasa bonasia)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Vištiniai paukščiai
Galliformes
Šeima Tetervininiai
Tetraonidae
Gentis Jerubės
Bonasa
Rūšis Jerubė
Bonasa bonasia
(Linnaeus, 1758)

JERUBĖ (Bonasa bonasia), tetervininių šeimos vištinis paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, sėsli rūšis.

Biologija

Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Lizdą krauna ant žemės prie medžio kamieno, šalia vėjovartos ar po krūmais. Gerai paslėptą lizdą iškloja smulkiomis žolelėmis ir lapais. Balandžio pabaigoje – gegužės viduryje patelė padeda 6 –14 rusvai gelsvus išmargintus rudomis dėmelėmis kiaušinius. Peri patelė 22 – 27 paras. Perintis paukštis labai drąsus – kartais jį galima net ranka paliesti. Patinas visada laikosi netoli lizdo. Dažniausiai birželio mėnesį išsiritę jaunikliai, misdami daugiausiai vabzdžiais ir jų lervomis, tėvų dydį pasiekia po mėnesio.

Suaugusios jerubės daugiau sulesa įvairaus augalinio maisto nei vabzdžių.

Biotopai

Gyvena mišriuose miškuose. Mėgsta užmirkusius su vėjovartomis eglynus su beržų, alksnių, lazdynų priemaiša. Pasirenka tankiu pomiškiu, paparčiais, mėlynėmis ar kitais uogakrūmiais apaugusias vietas.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija mažėja. Populiacijos dydis: 10000 - 20000 perinčių porų. Mažeikių rajone nedažna, tolygiai paplitusi rūšis. Peri beveik visuose miškuose (išskyrus sausus pušynus). Kasmet rajone peri 100 – 150 porų.

Radimvietės

Dažniausiai aptinkama Purvių, Mažeikių, Felisbergo, Maigų, Karaliaučiaus, Dautarų miškuose, Sedos girioje. Aptikta ne tik didesniuose miškuose, bet ir kai kuriuose mažuose, bevardžiuose miškeliuose.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.