Grūstės koplyčia

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
 Gears.gif  Straipsnis šiuo metu tvarkomas.
Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia.
Grūstės kapinių koplyčia
Grustes koplycia1.MKE.jpg
Grustes kolycia.MKE.jpg
Koplyčios vidus
Šv. Marijos Magdalenos paveikslas

GRŪSTĖS KOPLYČIA, Grūstės Šv. Marijos Magdalenos koplyčia, yra Sedos seniūnijoje, Grūstės kapinių centre.

Pasak B. Kviklio, ši katalikų koplyčia kapinėse pastatyta 1806 m., bet 1791 m. Sedos parapijos vizitacijos knyga rodo, kad 1791 m. Grūstės koplyčia jau buvusi, o jos centriniame altoriuje yra šv. Magdalenos Marijos paveikslas. Tai pirmasis žinomas koplyčios paminėjimas. 1848-08-28 koplyčiai Aloyzas Gadonas (1794-1869) padovanojo šv. Aloyzo paveikslą. 1816 m. koplyčia iš pagrindų suremontuotaTaip pat B. Kviklio duomenimis, 1880 m. koplyčia parapijiečių buvo atstatyta, nors koplyčios viduje esanti lentelėje su užrašu ,,S. R. 1883 1986 “ rodo, kad ji buvo restauruota 1883 m. Paskutinį kartą koplyčia remontuota 1986 m. – ją (taip pat Renavo ir Sedos bažnyčias) remontavo kunigas klebonas J. Šiurys. 1996 m. Grūstės kapinių koplyčia yra buvusi apvogta. Manoma, kad 1976 m. rudenį Mažeikių kraštotyrininkai pasisavino iš koplyčios septynis Kryžiaus kelių paveikslus. Likusius kitus septynis paslėpė tikintieji.

Kapinių koplyčioje pamaldos anksčiau vykdavusios pastoviai, dabar- tik per šventes. Tada ji turėjusi savo kleboną, odabr ją aptarnauja Sedos bažnyčios klebonas. Liepos mėnesį Grūstės kapinių koplyčioje vyksta šv. Marijos Magdalenos atlaidai, tad kapinėse susirenka daug žmonių. Tą dieną iš visos Lietuvos artimiaji suvažiuoja pasimelsti už savo mirusiuosius, palaidotus šiose kapinėse.

Grūstės kapinių kopyčia yra medinė, halinė, 8 m auksčio, stačiakampio plano (9x16 m) su siauresne apsidine dalimi, apkalta vertikaliomis 6 cm pločio lentelėmis, stogas dvišlaitis, dengtas šiferiu (prieš remontą buvo dengtas skiedromis), su vienu nedideliu bokšteliu. Ant bokštelio – gražus geležinis kryžius su keliomis kryžmomis ir geometriniu motyvu. Virš apsidinės dalies ant stogo yra mažesnis geležinis kryželis. Dabar Grūstės koplyčia dažyta melsvai.

Apsidinėje dalyje – pagrindinis altorius, atskirtas baliustrada. Pagrindiniame altoriuje kabo Šv. Marijos Magdalenos paveikslas (gali būti XIX a. pabaigos). Gyventojai pasakoja, kad prieš kelerius metus jį bandyta pavogti. Iš šonų stovi medinės, naujai polichromuotasskulptūros – Šv. Petro (dešinėje) ir Šv. Povilo (kairėje). Altoriuje priešais Šv. Marijos Magdalenos paveikslą stovi mažas žalvarinis krucifiksas. Kryželis yra 41 cm aukščio. Po Nukryžiuotojo kojomis yra kaukolė (Adomo kaukolė). Ant pėdos užrašas “Regaer Eisengiefsere”. Presbiterijos langai – mozaika iš mėlynų ir geltonų kvadratėlių. Virš įėjimo į presbiteriją yra užrašas iš Apr 14, 13: “Palaiminti mirusieji, kurie miršta Viešpatyje”. Be pagrindinio altoriaus, koplyčioje yra du šoniniai altoriai. Kairiajame altoriuje yra Švč. M. Marijos paveikslas. Dešiniajame altoriuje vietoje paveikslo yra medinis (2,05 m aukščio,1 m skersmens per kryžmą) kryčius su Nukryžiuotuoju. Krucifiksas polichromuotas, švelnaus rusvai žalsvo kolorito. Kryžma ornamentuota, galuose- stilizuotos širdys, kryžius su spinduliais. Pati Kristaus skulpūrėlė labai įdomi, išraiškinga. Priešais didįjį medinį kryžių stovi mažas geležinis kryželis su Nukryžiuotuoju (32 cm aukščio, 14 cm skersmens per kryžmą). Pats Nukryžiuotasis labai mažas, pritvirtintas prie mažesnio kryželio. Ant kryžiaus išgraviruoti metai “1784” ir užrašas “I-K”.

Virš durų į zakristiją – XIX a. paveikslas, kuriame pavaizduotas Kristus ir penki jo mokiniai. Koplyčioje ant sienų kabo keturiolika mažų (19x 16cm) Kryčiaus kelio stočių su rėmeliais (grafika). Kairėje pusėje prie durų yra sena (matyt, XIX a.) klausykla. Ji labai idomiai polichromuota, melsvo kolorito;polichromija - keliu sluoksnių. Ant klausyklos šonų – Nukryžiuotasis ir šiek tiek augalinių motyvų ; ant durelių – šešiakampė žvaigždė. Viršutinėje klausyklos dalyje pavaizduota Švč. M. Marija su Kūdikiu ir knyga; jai iš šonų klūpo du šventieji.Vidinė klausyklos siena polichromuota augalų ir dangaus kūnų motyvais;viduryje – Šv. Dvasios simbolis balandis. Ši klausykla pavaizduota MA bibliotekoje rastame piešinyje LMAB. RS. F. 320- 1290. Piešinys meninės vertės neturi, bet yra svarbus kaip ikonografinė medžiaga. Piešta 1942 m., autorė E. Urbaitytė (popierius, akvarelė, tempera, 35x50cm). Piešinio apačioje, dešinėje pusėje, yra signatūra: “/E. Urbaitytė / 1942 liepos mėn./”. Užrašas viršutiniame kairiajame piešinio kampe: “/Klausykla/ grūstės koplyčia/ Sedos valsčius/ Telšių apskritis /”. Toje pačioje bibliotekoje rastas dar vienas E. Urbaitytės piešinys – Grūstės koplyčios vėliava. Dabar šios vėliavos nebėra Grūstės kapinių koplyčioje, nei Sedos bažnyčioje, kur buvo pervežta nemažai daiktų iš Grūstės koplyčios. Piešta taip pat 1942 m. (popierius, akvarelė, 50x35cm).

Koplyčios priekinėje dalyje yra du krucifiksai ir švęsto vandens akmuo. Kryžius su Nukryžiuotuoju, esantis dešinėje pusje – gražus ir įdomus . Jo aukštis 1,72m, kryžmos skersmuo – 1 m, polichromija sena, kai kur polichromuota melsvu augaliniu ornamentu, kaip ir klausykla. Koplyčioje yra dar viena nauja klausykla (dažyta geltonai), naujas pastatomas katafalko kryžius ir žvakidės.

Taigi senų daiktų koplyčioje išlikę labai mažai. Vertingiausi iš jų – klausykla, dešiniojo šoninio altoriaus kryžius ir koplyčios priekinėje dalyje, dešinėje pusėje esantis kryžius, taip pat paveikslas virš durų į zakristiją ir altorinis Šv. Marijos Magdalenos paveikslas. Po to, kai koplyčia buvo apvogta, fdalis dailės kūrinių buvo perkelta į Sedos Bažnyčią. Dabar Sedos bažnyčioje saugoma 1802 m.Grūstės koplyčios vizitacijos knyga, iš kurios matyti, kad kapinių koplyčia buvusi gana turtinga.

Kapinių koplyčios varpinėje kabo du varpai: vienas nulietas 1788 m., kitas - 1833 m.

Dailės kūriniai

Grūstės kapinių koplyčiai priklausantys dailės kūriniai, esantys Sedos bažnyčioje:

  • Šv. Aloyzo paveikslas – XIX a. (drobė, aliejus, 112 x 71 cm). Nugarinėje paveikslo pusėje yra užrašas: “Ten obraz ofiarowal do koplicy Grunscianskiey 1842 Sierpnia 28. Alojzy gadon”.
  • Švč. Marijos Maloningosios skulptūra – XIX a. (medis, 73 cm aukščio). 1971 m. įtraukta į vietinės reikšmės dailės paminklų sąrašą numeriu DV – 1743 [LTSR kultūros paminklų sąrašas. 1973. P. 684]. Skulptūrėlė polichromuota. ŠVČ. M. Marija – apgaubta spindulių, rūbai raudoni su auksiniais rankogaliais, diržas, mėlyna skara. Stovi ant postamentėlio, pamynusi žaltį, kuris laiko obuolį. Nugarinė skulptūrėlės pusė nepolichromuota. Ant postamentėlio iš nugarinės pusės užrašas: “Marija Maloningoji. Vietinės reikšmės dailės paminklas”.
  • Skulptūra “Pieta” – XIX a. (medis, 35,5 cm aukščio). 1971 m. įtraukta į vietinės reikšmės dailės paminklų sąrašą numeriu DV – 1744 [Ten pat. P. 684]. Buvo polichromuota, dabar dažai nusitrynę.
  • Šv. Antano skulptūra – XIX a. (medis, 51 cm aukščio). 1971 m. įtraukta į vietinės reikšmės dailės paminklų sąrašą numeriu Dv – 1746 [Ten pat. P. 684]. Buvo polichromuota, dabar dažai nusitrynę, rankos nulūžusios.
  • Skulptūra “Rūpintojėlis“ – tokio pavadinimo medinė XIX a. skulptūra 1971 m. buvo įtraukta į vietinės reikšmės dailės paminklų sąrašą nuumeriu DV – 1745 {Ten pat. P. 684]. Šiuo metu esanti skulptūra naujai išdrožinėta, nepolichromuota, 34 cm aukščio. Manoma, kad senasis Rūpintojėlis perdrožtas naujai ir prikalta buvusi vietinės reikšmės dailės paminklo lentelė.

Šaltiniai

  • Kviklis B. 1980. P.129
  • Iš knygos: Seda, p.160-163.