Dirvinis vieversys

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Dirvinis vieversys
Dirvinis vieversys.jpeg
Dirvinis vieversys (Alauda arvensis)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Žvirbliniai paukščiai
Passeriformes
Šeima Vieversiniai
Alaudidae
Gentis Dirviniai vieversiai
Alauda
Rūšis Dirvinis vieversys
Alauda arvensis
Linnaeus, 1758

DIRVINIS VEVERSYS (Alauda arvensis), vieversinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Parskrenda vasario pabaigoje – kovo mėn. Pirmieji parskrenda patinai, o patelės pasirodo 2 – 3 savaitėmis vėliau. Peri ant žemės, daugiamečių augalų ploteliuose. Balandžio antroje pusėje patelė suka lizdą iš sausų šaknelių, žolių stiebelių ar lapelių, šerių. Lizdas – ant žemės, dažnai gerai paslėptas po žolių kuokštu. Balandžio pabaigoje – liepos mėn. patelė padeda 3 – 6 pilkšvus, išmargintus rusvai rudomis dėmėmis kiaušinius. Peri tik patelė 13 – 15 parų. Sulaukę 8 – 10 dienų amžiaus, jaunikliai palieka gūžtą ir slapstosi tankioje žolėje. Skraidyti jie pradeda būdami apie 15 dienų amžiaus. Per vasarą išveda 2 jauniklių vadas.

Minta įvairiais vabzdžiais: vabalais, dvisparniais, vorais, žolinių augalų (ypač varpinių) sėklomis, gležnomis žaliosiomis augalų dalimis.

Biotopas

Apsigyvena atvirose, nemiškingose vietose. Mėgsta pievas, aikšteles, ganyklas, dirvonus, aukštapelkių plynes, pakeles bei pakanales

Paplitimas ir gausumas

Dirvinio vieversio lizdas ir kiaušiniai

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 800000 - 1400000 perinčių porų. Mažeikių rajone labai dažna ir gausi rūšis. Gausesnė rytinėje ir vakarinėje rajono dalyse. Kasmet rajone peri 30000 – 40000 porų.

Radimvietės

Aptinkama visose, mišku neapaugusiose, neužstatytose vietose. Gausiausiai peri Židikų, Sedos, Laižuvos seniūnijose.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.