Didžioji krakšlė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Didžioji krakšlė
P1390520-ACR ARU.jpg
Didžioji krakšlė (Acrocephalus arundinaceus)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Žvirbliniai paukščiai
Passeriformes
Šeima Devynbalsiniai
Sylviidae
Gentis Nendrinukės
Acrocephalus
Rūšis Didžioji krakšlė
Acrocephalus arundinaceus
(Linnaeus, 1758)

DIDŽIOJI KRAKŠLĖ (Acrocephalus arundinaceus) – devynbalsinių (Sylviidae) šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Parskrenda gegužės pirmosiomis dienomis. Peri pavienėmis poromis, tačiau tinkamame biotope gali įsikurti nedidelėmis grupėmis, lizdus sukdamos 15 –20 metrų atstumu viena nuo kitos. Būdinga poligamija, kai vienas patinas turi dvi, o kartais net tris pateles. Lizdą krauna patelė 3 – 5 dienas. Jį įrengia nendrynuose, kartais pakrančių krūmuose ar net medžių šakose. Lizdą patelė įtvirtina dažniausiai iki 70 cm (rečiau 10 – 170 cm) aukštyje virš vandens, tarp 3 – 8 vertikaliai augančių nendrių stiebų. Lizdas susukamas iš pernykščių nendrių lapų, šluotelių, gūžta išklojama švelnesniais pernykščių augalų lapais ir stiebeliais. Gegužės viduryje - liepos mėn. patelė padeda 3 – 6 žalsvai baltus su rudomis dėmelėmis kiaušinius ir juos peri 12 – 14 parų. Jauniklius maitina abu tėvai 13 – 14 dienų. Per vasarą paprastai išveda dvi jauniklių vadas.

Minta įvairiais vabzdžiais: vabalais, dvisparniais, drugiais, jų vikšrais, apsiuvomis, žirgeliais. Pasigauna smulkių žuvelių, varlyčių, buožgalvių.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena vešliuose, tankiuose stovinčių ar tekančių vandenų nendrynuose. Daug rečiau įsikuria meldynuose, švendrynuose, prie vandens esančiuose apleistuose soduose, karklynuose.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 40000 - 80000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, prie vandens telkinių paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 8000 – 1000 porų.

Radimvietės

Gausiausios perimvietės yra Plinkšių, Sedos, Medžialenkės, Meižių, Maigų ežerų, Varduvos, Daubarių, Tulnikių, Gedvydo, Ritinės tvenkiniuose, Uogiškių karjere.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.

Klaida kuriant sumažintą paveikslėlį: Failas dingęs
Didžioji krakšlė