Didžioji krakšlė
| Didžioji krakšlė | |
|---|---|
 | |
| Didžioji krakšlė (Acrocephalus arundinaceus) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Gyvūnai Animalia |
| Tipas | Chordiniai Chordata |
| Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
| Klasė | Paukščiai Aves |
| Būrys | Žvirbliniai paukščiai Passeriformes |
| Šeima | Devynbalsiniai Sylviidae |
| Gentis | Nendrinukės Acrocephalus |
| Rūšis | Didžioji krakšlė Acrocephalus arundinaceus (Linnaeus, 1758) |
|
| |
DIDŽIOJI KRAKŠLĖ (Acrocephalus arundinaceus) – devynbalsinių (Sylviidae) šeimos paukštis.
Statusas
Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.
Biologija
Parskrenda gegužės pirmosiomis dienomis. Peri pavienėmis poromis, tačiau tinkamame biotope gali įsikurti nedidelėmis grupėmis, lizdus sukdamos 15 –20 metrų atstumu viena nuo kitos. Būdinga poligamija, kai vienas patinas turi dvi, o kartais net tris pateles. Lizdą krauna patelė 3 – 5 dienas. Jį įrengia nendrynuose, kartais pakrančių krūmuose ar net medžių šakose. Lizdą patelė įtvirtina dažniausiai iki 70 cm (rečiau 10 – 170 cm) aukštyje virš vandens, tarp 3 – 8 vertikaliai augančių nendrių stiebų. Lizdas susukamas iš pernykščių nendrių lapų, šluotelių, gūžta išklojama švelnesniais pernykščių augalų lapais ir stiebeliais. Gegužės viduryje - liepos mėn. patelė padeda 3 – 6 žalsvai baltus su rudomis dėmelėmis kiaušinius ir juos peri 12 – 14 parų. Jauniklius maitina abu tėvai 13 – 14 dienų. Per vasarą paprastai išveda dvi jauniklių vadas.
Minta įvairiais vabzdžiais: vabalais, dvisparniais, drugiais, jų vikšrais, apsiuvomis, žirgeliais. Pasigauna smulkių žuvelių, varlyčių, buožgalvių.
Biotopai
Veisimosi laikotarpiu apsigyvena vešliuose, tankiuose stovinčių ar tekančių vandenų nendrynuose. Daug rečiau įsikuria meldynuose, švendrynuose, prie vandens esančiuose apleistuose soduose, karklynuose.
Paplitimas ir gausumas
Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 40000 - 80000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, prie vandens telkinių paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 8000 – 1000 porų.
Radimvietės
Gausiausios perimvietės yra Plinkšių, Sedos, Medžialenkės, Meižių, Maigų ežerų, Varduvos, Daubarių, Tulnikių, Gedvydo, Ritinės tvenkiniuose, Uogiškių karjere.
Apsauga
Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.
