Barsukas

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search

'BARSUKAS'

kiauninių(Mustelidae) šeimos plėšrus žinduolis.

Kūnas masyvus, 70-80 cm ilgio. Svoris 8-14 kg (rudenį nutukęs sunkesnis negu pavasarį). Pasturgalis storesnis už priekinę kūno dalį. Kojos trumpos, storos. Nagai dideli, pritaikyti rausti žemę. Uodega trumpa. Vaikšto remdamiesi visa pėda. Kailis rusvai pilkas. Snukis baltas. Nuo nosies galo per akis ir ausis eina 2 juodos juostos, kurios ant kaklo susijungia ir susilieja su tamsia nugara. Kailis šiurkštokas. Turi 34-38 dantis.

Biologija

Barsukai aktyvūs naktį, prietemoje. Netrikdomi kartais ir dieną kasa, valo ir atnaujina urvus. Minta varliagyviais, vabzdžiais, mėgsta laukinių bičių, vapsvų perus. Suėda daug sliekų, kitokių bestuburių. Pasigauna ir graužikų. Taip pat ėda vaisius, uogas. Augalinio maisto daugiau suėda rudenį. Nėštumas trunka 271-284 dienas. Embrionų vystymuisi būdingas latentinis periodas. Veda 1-6 aklus, uždaromis klausos angomis jauniklius. Jie sveria 75-85 g. Praregi mažyliai 35-42 dieną. Iš urvų pradeda išlįsti 2 mėnesių amžiaus. Subręsta 1-2 mėnesių amžiaus.

Barsukai gyvena miškingose teritorijose, kartais apleistuose karjeruose. Dieną praleidžia urvuose. Kartais susiformuoja didelės urvų kolonijos, turinčios po 20-30 angų. Urvai jose būna išsidėstę keliais aukštais. Neretai pakraštiniuose kolonijos urvuose apsigyvena lapės bei ūsuriniai šunys.Barsukas ira visaedis gyvunas.

Paplitimas rajone ir gausumas

Mažeikių rajone 1000 ha tenka 1-5 barsukai. Jie gyvena Užpelkių, Sedos, Karaliaučiaus, Dautarų, Naudvario, Ąžuolijos ir kt. miškuose bei Gedvydo paupiuose, Grauminalio apypelkiuose ir kt.

Šaltiniai

  • Mažeikių krašto gamta. Sud. V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 69. ISBN 9986-767-02-1.
  • Mažeikių rajono gyvūnijos atlasas. - Marijampole, 2001. - 152 p. - P. 138. ISBN 9986-875-48-x.