Austriškoji plačiataurė
| Austriškoji plačiataurė | |
|---|---|
 | |
| Austriškoji plačiataurė (Sarcoscypha austriaca) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Grybai Fungi |
| Skyrius | Aukšliagrybūnai Ascomycota |
| Klasė | Pezizomycetes |
| Eilė | Ausūniečiai Pezizales |
| Šeima | Plačiatauriniai Sarcoscyphaceae |
| Gentis | Plačiataurė Sarcoscypha |
| Rūšis | Austriškoji plačiataurė Sarcoscypha austriaca (O. Beck ex Sacc.) Boud. 1907 |
|
| |
AUSTRIŠKOJI PLAČIATAURĖ (Sarcoscypha austriaca), plačiataurinių (Sarcoscyphaceae) šeimos labai gražus pavasarinis grybas.
Skyriamieji požymiai: vaisiakūnio vidinė dalis ryškiai raudona, išorinio paviršiaus plaukeliai dažniausiai susipynę ir spirališkai susisukę.
Vaisiakūnis
Kepurėlė (apotecis) 1-5 cm skersmens, plačios taurės arba dubenėlio formos, viduje ryškiai raudona. Išorinis paviršius iš pradžių rausvas, vėliau balsvas, pūkuotas su siaurėjančiu į apačią kotu, kuris balsvas, 0,5 cm ilgio.
Trama plona, kremo baltumo spalvos, be ypatingo kvapo ir skonio.
Biotopas
Auga anksti pavasarį, vos sniegui nutirpus, drėgnuose lapuočių ir mišriuose miškuose, dažniausiai ant nuvirtusių lapuočių medžių liekanų.
Reikšmė
Kaip saprofitas labai naudingas miškui.
Paplitimas
Lietuvoje ir Mažeikių rajone dažnas.
Pastaba
Į šią rūšį labai panaši raudonoji plačiataurė (S. cocinea), kuri Lietuvoje reta ir atskiriama tik pagal mikroskopinius požymius. Ilgą laiką abi šios rūšys buvo minimos kaip S. cocinea.
Literatūra
- Lietuvos grybai. Ausūniečiai (Pezizales). - V., 2000. - T. III (5). - 276 p. - P. 203. ISBN 9986-847-36-2.
- Gminder A., Böhning T. Grybų žinynas. - V., 2008. - 320 p. - P. 299. ISBN 978-9955-21-184-6.
- Urbonas V. Lietuvos grybų atlasas. - K., 2007. - 548 p. - P. 509. ISBN 978-9955-692-59-1.