Aptarimas:Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
J. N. [Jonas Navickas]. Viekšnių bažnyčios praeitis // Verslas (Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis). — 1937. — Liep. 16. — Nr. 29—30 (283—284). — VI metai. — P. 3—4. — Visas tekstas: Pirmoji Viekšnių bažnyčia, medinė, buvo įkurta 1634 m. toje vietoje, kur dabar Vandens gatvė atsiduria į Ventą. Ventos vaga tuomet ėjo pagal Čekų kalną. Iki pat Didžiojo Karo, ties bažnyčios buvimo vieta, ant Ventos kranto, stovėjo dar keli seni kryžiai, atskardyje galima buvo rasti žmonių kaulų — tai vis prie bažnyčios buvusių kapų liekanos. Antroji bažnyčia, irgi medinė, buvo toje vietoje, kur dabar stovi mūrinė koplyčia. Trečioji bažnyčia, dabartinė, pastatyta ant supiltos aukštumos — kalvelės apie pusantro šimto metrų atstumo nuo koplyčios. Ši bažnyčia mūrinė, iš plytų, pailga, kryžmiai pastatyta. Stilius iš lauko baltiškai gotiškas, viduje romėniškas. Bažnyčia pastatyta 1854 m. klebono kun. Bytauto, parapijiečių lėšomis. Miško medžiaga buvo nemokamai gauta iš Viekšnių seniūnijos. Pakonsekravo vyskupas M. Valančius 1855 m. gegužės mėn. 29 d. Per Didįjį Karą, 1915 m. birželio mėn. 14 d. vokiečių, šoviniais uždegta, sudegė, bebuvo likusios tik mūrinės sienos. 1921 m. klebonas kun. Izidorius Valys-Gudavičius atstatė ją senosiose sienose. Statybos darbą vedė technikas V. Landauskis, daug kur Lietuvoje statęs bažnyčias. Visą miško medžiagą dovanai davė Teklė Gružauskaitė, Sonteklių dvaro savininkė. Kad ne jos gausi auka, negreit tebūtų imtasi statyti. Rekonsuliavo Žemaičių Kapitulos pralotas Jonas Maironis-Mačiulis 1921 m. gruodžio mėn. 21 d. Bažnyčios Patronas Šv. Jonas Krikštytojas. Bažnyčia yra parapijinė. Prie jos priklauso miestelis ir 53 kaimai su 9992 gyventojais — katalikais. Be šių katalikų gyventojų skaičiaus, parapijoje yra dar keli šimtai kitatikių, kurių dauguma žydai, gyveną miestelyje. Bemaž visi parapijos katalikai gyventojai kalba žemaitiškai, tik 27 lenkiškai ir 3 latviškai. Nuo miestelio iki Mažeikių apskrities miesto yra 14 kilometrų. Iki Kauno 225 klm., iki Telšių 45 klmtr. Dekanas ir pašto įstaiga čia pat vietoje. Ligi Viekšnių geležinkelio stoties 3 klm. Viekšniai nuo senovės buvo seniūnija. Turi savo herbą: mėlyname dugne 3 žvaigždės sudėtos trikampiu: sidabrinė ir dvi auksinės. Viršuj žvaigždžių auksinė karūna. Dabartiniuose Viekšniuose kai kurios pakraštinės miestelio dalys, neva priemiesčiai, turi savo vardus: 1. Kuisynė, 2. Varlių Gubernija ir 3. Užbravarės. Parapijoje yra 2 koplyčios: 1) viena, pradžioj minėta, miestelyje, netoli nuo bažnyčos, mūrinė (iš akmenų, kurie iš lauko netinkuoti) su vienomis suveriamomis durimis. Karo metu buvo sudeginta, bet tuojau po karo, 1915 m. vėl atstatyta senosiose sienose, paaukštinus ją plytomis. Po karo, kol atstatė bažnyčią, joje buvo laikomos pamaldos. Dabar koplyčioje stovi bažnytiniai daiktai, padedami mirusieji. Pamaldos nelaikomos. 2) antra Užlieknės kaime, medinė, apmušta lentomis, vidus tik ištepliotas, grindys medinės. Pastatyta maždaug prieš 300 metų. Du kartu per metus čia būdavo atlaidai (gegužės ir liepos mėn.). Pamaldas laikydavo atvykę iš Viekšnių kunigai. Nuo 1931 m., Januškaitei pavedus savo ūkį (24 ha) bažnyčiai, į Užlieknę buvo atkeltas pirmas kunigas Liaudanskis ir Užlieknės kaimas liko bažnytkaimiu. 1931 m. lapkričio mėn. 13 d. perkelta bažnytėlė iš senosios vietos į naują — gautą iš Jonuškaitės žemę. Parapijoje yra pusiau stebūklingais laikomi šie dalykai: 1) Šv. Roko koplytėlė — kryžius miestelyje, netoli nuo koplyčios į vakarus, priklausąs Viekšnių bažnyčiai. 2) Užlieknės upelis Šventupis, tekąs pro Užlieknės koplyčią. Jo vanduo turįs gydomos galios. 3) Šv. Jono šaltinėlis prieš pat Žibikų pušyną. 4) Kegrių pušis, esanti Kegrių kaime, miške, prie kelio.