Antanas Beržanskis

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Antano Beržanskio kapo Skuode antkapis. Antkapyje iškaltas tekstas: „ŠVIESIAUSIASIS KUNIGAIKŠTIS KUN. ANTANAS JONO SŪNUS GEDIMINAS BERŽANSKIS KLAUSUTIS 1859 M. † 1923 M”.
Ranka rašytas tekstas: „Šviesiausiasis kunigaikštis Antanas Gediminas-Beržanskis-Klausutis gimė Pluoguose Viekšnių parakvijoje 3. I. 1859 m. ir mirė Skuode 4. VIII. 1923 m. Žemaičių kunigu išbuvo 40 metų, gyveno Raudėnuose, Sedoje, Salakuose, Kretingoje, Vabalninkuose, Miežyškiuose, Kaltinėnuose, Varsėdžiuose, Šatėse ir Skuode, kur ir palaidotas”.

BERŽANSKIS ANTANAS, JONO (g. 1859-01-03 Pluogų k.— m. 1923-08-04 Skuode; palaidotas Narvydžių kapinėse), kunigas.

1883 m. baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo įvairiose Lietuvos parapijose. Bendradarbiavo „Vilniaus žiniose”, 1906 m. — „Vienybėje”, „Šaltinyje”. Buvo 1917 m. Lietuvos konferencijos Vilniuje dalyvis.

Pirmoji kol kas žinoma jo kunigavimo vieta yra Šiaurės Rytų Lietuvoje, tuometinėje Breslaujos apskrityje, Drūkšių parapijoje (vėliau — Zarasų apskritis). 1890 m. pirmoje pusėje buvo Drūkšių vikaras. Mirus kaimyninės Smalvos parapijos klebonui, A. Beržanskis buvo pasiųstas laikinai administruoti Smalvos parapiją. Nebuvo lojalus valdžiai, todėl jam buvo sukurpta byla ir priimtas sprendimas nubausti kalėjimu. 1890 m. liepos 7 d. uždarytas Kretingos pranciškonų bernardinų vienuolyne, kuris po 1863 metų buvo paverstą rusų caro valdžiai neįtikusių katalikų kunigų kalėjimu.

Kunigas A. Gediminas-Beržanskis Kretingoje iškalėjo dvejus metus ir beveik pusantro mėnesio. Iš vienuolyno išleistas 1892 m. rugpjūčio 19 d. Nuo 1906 m. iki 1922 m. buvo Skuodo dekanato Šačių parapijos klebonas. Po to apsigyveno Skuodo altarijoje, kur ir mirė. 1918 m. lapkričio 7 dieną pašventino Skuodo gimnaziją.

Daugelyje bažnytinių dokumentų jo pavardė buvo rašoma: Antanas Gediminas-Beržanskis. Jis pats save laikė Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino dinastijos palikuoniu. Lietuvos katalikų bažnyčios dvasininkija šį kunigo Antano Gedimino-Beržanskio titulą puikiai žinojo, todėl vieni tai pripažino, kiti abejojo, o treti už jo nugaros šaipėsi (pvz. J. Tumas-Vaižgantas).

Turėjo brolį Joną Beržanskį (1862—1936).

Šaltiniai

  • Beržanskis Antanas // Biržiška Vaclovas. Lietuvių rašytojų kalendorius. — Vilnius / Tiubingenas: Patria, [Be leidimo metų]. — 263 p. — P. 80.
  • Lietuviškoji enciklopedija. - Kaunas, 1935. - T. 3. - P. 697.
  • Biržiška Mykolas. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882—1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų). — Kaunas, 1938. — 380 p. — P. 3, 42.
  • Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1954. - T. III. - P. 441.
  • Normantas Juozas. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino palikuonys Žemaitijoje // Žemaičių žemė. — 2001. — Nr. 1 (30), 4 (33).