Amelija Urbienė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška

URBIENĖ AMELIJA (g. 1909-05-15 Daubarių k., dvare), liaudies kūrybos puoselėtoja.

1911 m. kartu su tėvais persikėlė į Viekšnius.1920—1924 m. mokėsi Viekšnių liaudinėje ir keturklasėje, 1924—1925 m. Mažeikių progimnazijos III-oje klasėje ir 1925—1930 m., t. y. nuo IV-os ligi VIII-os klasės Šiaulių Mergaičių gimnazijoje. 1930 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių mokslų fakultetą, kur studijavo lietuvių ir anglų kalbas bei literatūrą.

Nuo 1927 m. rinko tautosaką ir sudarinėjo etnografinius aprašus, nuo 1969 m. kasmet važinėjo į Viekšnius ir sudarinėjo etnografinius aprašus, kuriuos perdavė Mokslų Akademijos Istorijos institutui (dublikatus siuntė Viekšnių vid. mokyklos kraštotyros būreliui ir aviacijos pradininko Lietuvoje A. Griškevičiaus muziejui Viekšniuose; kraštotyros būrelis A. Urbienės aprašus perdavė Viekšnių bibliotekai). Užrašinėjo liaudies kultūrą, ją puoselėjo. Surinko daugybę etnografinės medžiagos iš Viekšnių miestelio ir apylinkių. Rinko tautosakos kūrinius, kurių stambius rinkinius atidavė lietuvių literatūros ir tautosakos institutui. Didžiojo lietuvių kalbos žodyno redakcijai įteikė keletą tūkstančių žodžių, surinktų išgyvosios kalbos.

1989 m. išleido knygelę „Aš ir mano seneliai". Jos surinkta etnografinė ir tautosakos medžiaga yra susegta ir naudojama Viekšnių bibliotekoje, kurioje yra 16 tomų. Juose įvairi medžiaga: apie buvusius to meto amatininkus, kirpėjus, siuvėjus, būrėjus, pasakos, padavimai, anekdotai, žaidimai ir kt.