Tirkšlių šaulių būrys

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Memorialinė lenta prie namo Tirkšliuose, J. Janonio g. 5, kuriame gyveno pulkininkas-leitenantas Juozas Vitkus-Kazimieraitis

TIRKŠLIŲ ŠAULIŲ BŪRYS, Mažeikių šaulių XII-osios rinktinės Tirkšlių šaulių būrys. Steigiamsis susirinkimas vyko 1921 m. rugsėjo mėn. 1923 m. išrinkta nauja būrio valdyba: pirmininkas J. Šumpis, iždininkas P. Narbutas, būrio vadas J. Vitkevičius, sekretorius A. Virkutis. 1923 m. gegužės 24 d. šauliai organizavo gegužinę, tarp vietos ir Mažeikių gimnazijos šaulių įvyko futbolo rungtynės, vyko šaudymo varžybos. Rugsėjo 12 d. šauliai suruošė vakarą, jo metu parodė spektaklį. Lapkričio 21 d. Tirkšlių apylinkėse įvyko Mažeikių rinktinės keturių būrių manevrai, kuriems vadovavo rinktinės vadas vyr. leitenantas S. Kviecinskas ir vyr. leitenantas Juozas Vitkus - Kazimieraitis. Po manevrų Tirkšlių miestelyje įvyko šaulių paradas ir priesaikos ceremonija. Gruodžio 1 d. miestelyje šauliai atidarė skaityklą ir biblioteką.

1928 m. buvo išrinkta nauja Tirkšlių šaulių būrio valdyba: pirmininkas - J. Perminas, iždininkas - P. Norbutas, K. Eidimtas, nariai - P. Virkutis ir A. Barauskas. 1935 m. veikė ir Tirkšlių šaulių moterų skyrius. Moterys šaulės Marija Lignickienė, Adelė Kasperavičiūtė, Stasė Virkutienė, Julija Molienė specialiomis staklėmis pagamino būrio vėliavą. Sausio 13 d. būrys paminėjo Klaipėdos išvadavimo metines. Būrio vadovybė organizavo priešcheminės apsaugos kursus, kurie vyko net šešias dienas. Paskaitas skaitė kapitonas Jonas Mazylis, gydytojas Dakinevičius, apskrities inžinierius J. Sidabras, mokytojas H. Bucevičius.

1936 m. ggeužės 15 d. Tirkšlių šaulių būrys suruošė kariuomenės ir visuomenės dieną. Iškilmėse dalyvavo šauliai, tautininkai ir kitų organziacijų atstovai. Gegužės 22 d. vyko šaudymo pratybos šratiniais ir koviniais šoviniais. 1936-09-13 tirkšliškai šventė 15 metų būrio sukaktuves, buvo pašventinta naujoji būrio vėliava.

1937 m. Tirkšlių būrio vadu buvo paskirtas atsargos leitenantas Jonas Trimakas, o nuo lapkričio mėnesio - Jonas Tumosas. Sporto klubo pirmininku paskirtas Jonas Juodelis.

1940 m. iš Tirkšlių šaulių būrio buvo atimtas 1541 kv.m žemės sklypas, buvęs Pievėnų ir Amatininkų gatvių kampe, taip pat 1 ha ploto sporto aikštelė, buvusi prie kelio į Pievėnus.

1941 m. birželio 23 d. šaulys Antanas markūnas per radiją išgirdęs apie Kaune vykstantį sukilimą Tirkšlių miestelyje iškėlė Trispalvę. Rytojaus dieną tarybinių aktyvistų buvo išduotas besitraukiantiems raudonarmiečiams. Nuvežtas prie Sudūvės upelio ir nušautas. Dar keletas vyrų - Leonas Januškis, Vytautas Vaičkus, Beržulis bandė burtis, tačiau okupacinė valdžia buvo stipresnė. Pasibaigus karui, beveik visi šauliai nukentėjo nuo sovietinių struktūrų. Šaulys Alfonsas Vicšius (g. 1918 m.?) buvo nuteistas 25 metams ir mirė Rusijoje.


 Crystal SuSEconf.png  Straipsnis šiuo metu rašomas.

Enciklopediniame leidinyje B.Kviklys „Mūsų Lietuva“ t.4 pusl.366 teigia... Tirkšlių miestelis įsikūręs... 7 km į p. nuo Mažeikių, prie senojo kelio iš Šiaulių į Liepoją.“ XII-XIV a. Tirkšlių apylinkės priklausė Ceklio sričiai, kurią nuolat niokojo kryžiuočiai. Vėlesniais amžiais apylinkės buvo įvairių kolonizatorių rankose. Norėdami išlaikyti lietuvybę nuo seno čia gimė ir augo fiziškai ir dvasiškai stiprūs žmonės, kurie nuolat priešinosi pavergėjams. 1863 m. apylinkėse veikė Antano Groso vadovaujamas sukilėlių būrys. Tada ne kartą su carine kariuomene susidūrė ir A.Dembskio ir P.Bagdonavičiaus sukilėlių raitelių būriai. Numalšinus sukilimą caro valdžia apkaltino, rėmusį sukilėlius Tirkšlių kunigą Petrą Lukauską. Už tai jį ištrėmė į Sibirą, Tobolską. P.Bagdonavičius už dalyvavimą sukilime, Šiauliuose, buvo sušaudytas. Spaudos draudimo metais tirkšliškiai garsėjo savo knygnešiais. Dvidešimto amžiaus pradžioje tirkšliškiai rengė mitingus, platino atsišaukimus, plėšė caro portretus ir kitais būdais priešinosi prispaudėjams. Jie neliko abejingi ir 1918-1919 m. įvykiams. Sudarė lietuvišką savivaldybę ir garbės milicijos būrį. Gausus savanorių partizanų būrys, kuriame manytina buvo ir tirkšliškių kovojo su bermontininkais prie Ventos tilto ties Mažeikiais, prie Pašerkšnės ir Rupiekių dvarų, Sedos ir Tirkšlių apylinkėse. 1901 m. Skuodo – Ketūnų k. gimė Juozas Vitkus – „Kazimieraitis „. Lietuvos kariuomenės savanoris. 1921 m. mokėsi ir baigė Kauno karo mokyklą. Kovojo su bermontininkais ir lenkų frontuose. 1934 m. baigė Briuselio karo akademiją. Tarnavo Kaune inžinerijos bataliono technikos viršininku. Karo mokykloje dėstė karines inžinerijos disciplinas. 1938 m. suteiktas pulkininko-leitenanto laipsnis. Prasidėjus antrajam pasauliniams karui, Vilniuje, organizavo pogrindinę karinę organizaciją. 1945 m. pradėjo organizuoti partizaninį judėjimą Dzūkijoje. 1946 m. balandžio mėnesį buvo išrinktas Pietų Lietuvos partizanų vadu. 1946 m. liepos 2 d. kautynių metu buvo sunkiai sužeistas ir mirė. Apdovanotas LDK Gedimino ordinu ir Šaulių Žvaigžde, Nepriklausomybės kovų medaliu, I laipsnio Laisvės kovos kryžiumi, suteiktas Laisvės kovotojo karžygio garbės vardas. 1998 m. suteiktas pulkininko laipsnis. Kauno karo inžinerijos mokyklai suteiktas Juozo Vitkaus-„Kazimieraičio“ vardas1.

Taigi, tirkšliškiai tęsdami 1863 m. sukilėlių tradicijas ir matydami, kad Lietuva jau nepriklausoma, tačiau valstybėje dar neramu, ėmė burtis į organizaciją`. 1921 m. rugsėjo mėnesį įvyko šaulių būrio steigiamasis susirinkimas2. 1923 m. nepriklausomybės kovose žuvo Tirkšlių būrio šaulys Antanas Ubavičius. 3 Matomai, kaip ir visais laikais pasirodžius kokiai nors naujovei, kyla įvairių apkalbų, kivirčų. Taip atsitiko ir šį kartą. Žurnale „Trimitas“ 1923 09 27 Nr.158 teigiama, kad Tirkšlių būrio narys Vitkauskas nuosavame name, šauliams susiburti paskyręs vieną kambarį pradėjo prašyti už tai 5 lt per mėnesį nuomos mokesčio. Prašo susimokėti už žibalą, kuris naudojamas žibalinei lempai, kai yra tvarkomi būrio dokumentai“ . Tame pačiame numeryje teigiama, kad minimas asmuo blogai platina ir žurnalą „Trimitas“, „Jis toks pat šaulys, kaip ir kiti.“ Matomai šio būrio pradžia iš tiesų buvo prastoka. „Čia šaulių būrys ilgą laiką buvo prisnūdęs. Ir tik šių metų birželio 7 d. buvo prikeltas iš miego – įvyko narių susirinkimas.“ 4 Buvo išrinkta nauja būrio valdyba: pirmininkas – J.Šumpis, iždininkas – P.Narbutas. Būrio vadas – J.Vitkevičius, sekretorius – A.Virkutis. Buvo išrinkti atstovai į šaulių suvažiavimą, kuris įvyks Mažeikiuose. Po susirinkimo reikalai matomai pajudėjo į priekį. Gegužės 24 d. šauliai organizavo gegužinę. Įvyko, tarp vietos ir Mažeikių gimnazijos šaulių, futbolo rungtynės. Jas 6-1 laimėjo mažeikiškiai, Vyko „prizinės šaudymo“ varžybos. Nugalėtoju tapo šaulys Petras Tenys. Rugsėjo 12 d. šauliai suruošė vakarą, kurio metu parodė spektaklį „Laisvės kovotojas“.. Spektaklyje buvo kalbama apie Lietuvos valstybės ir kariuomenės kūrimąsi. Po spektaklio vyko Mažeikių šaulių rinktinės valdybos pirmininko Muniaus ir valstybės seimo atstovo Žilevičiaus paskaitos. Buvo renkamos aukos „būrio žuvusiam“ kovose šauliui Antanui Ubavičiui.“5 Lapkričio 21 d. Tirkšlių apylinkėse įvyko Mažeikių rinktinės, keturių būrių manevrai. Vadovavo rinktinės vadas vyr. leitenantas S.Kviecinksas ir atostogaujantis vyr. leitenantas Juozas Vitkus.6 Manytina, kad tai būsimasis“ Kazimieraitis“. Mažeikiškius už miesto, link Tirkšlių išlydėjo karinis orkestras. Po manevrų miestelio aikštėje įvyko šaulių paradas ir priesaikos ceremonija. Po to vyko bendri pietūs ir šokiai. Gruodžio 1 d. miestelyje šauliai atidarė skaityklą ir biblioteką. Šios įstaigos dirbo kasdien nuo 17 iki 21 valandos. Kaupiamos lėšos radijo imtuvui įsigyti.

1928 m. buvo išrinkta nauja būrio valdyba: pirmininkas – J.Perminas, iždininkas – P.Norbutas, K.Bidimtas, nariai – P.Virkutis ir A.Barauskas. Susirinkime dalyvavęs rinktinės vadas skaitė paskaitą „Apie šovinių ir granatų reikšmę kovoje.“ 7

Nuo 1935 m. tirkšliškis Jonas Gabalis buvo šaulių sąjungos narys. 1940 m. baigęs Kauno karo mokyklą, dėl politinių įsitikinimų karininko laipsnio negavo. Buvo paleistas į atsargą ir, atrodo, grįžo į Tirkšlius. 8 1935 m.veikė ir Tirkšlių šaulių moterų skyrius. 8 Moterys šaulės Marija Lignickienė, Adelė Kasperavičiūtė, Stasė Virkutienė, Julija Molienė specialiomis staklėmis pagamino būrio vėliavą. Sausio 13 d. būrys paminėjo Klaipėdos išvadavimo metines. Kalbėjo valdybos pirmininkas, jaunesnysis leitenantas J.Tumosas. Pasiųstas sveikinimo telegramos Lietuvos vyriausybei ir Klaipėdos gubernatoriui. Būrio vadovybė organizavo priešcheminės apsaugos kursus, kurie vyko net šešias dienas. Paskaitas skaitė kapitonas Jonas Mazylis, gydytojas Dakinevičius, apskrities inžinierius J.Sidabras, mokytojas H.Bucevičius. Kursai susilaukė didelio šaulių susidomėjimo.

1936 m. gegužės 15 d. būrys suruošė kariuomenės ir visuomenės dieną. Iškilmėse dalyvavo šauliai, tautininkai ir kitų organizacijų atstovai. Paviljone, Tirkšlių pušinė, būrio vadas pradėjo iškilmingą posėdį. Pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę. Gegužės 22 d. vyko šaudymo pratybos šratiniais ir koviniais šoviniais.

Rugsėjo 13 d. tirkšliškiai šventė 15 metų būrio sukaktuves. Iškilmės prasidėjo pamaldomis Tirkšlių bažnyčioje. Buvo pašventinta naujoji būrio vėliava. Mažeikių šaulių XIII rinktinės vadas pulkininkas leitenantas E.Išlinskas ir rinktinės valdybos nariai, apskrities nuovados viršininkas J.Lukošius, L.Š.S. centro valdybos narė Grigaitytė kaimyninių būrių vadai ir kt. Buvo sakomos kalbos, vyko šaulių būrių paradas. Vakare šauliai parodė spektaklį „Du broliai“.

1937 m. Tirkšlių septinto būrio vadu buvo paskirtas atsargos leitenantas Jonas Trimakas, o nuo lapkričio mėnesio Jonas Tumosas. Sporto klubo pirmininku paskirtas Jonas Juodelis. Na, o 1940-aisiais Tirkšlių šauliai susilaukė tokio pat likimo, kaip ir viso krašto šauliai. Buvo atimtas 1541 m2 žemės sklypas, buvęs Pievenų ir Amatininkų gatvių kampe. 1 ha ploto sporto aikštelė, buvusi prie kelio į Pievenus. 10

1941 m. birželio 23 d. šaulys Antanas Markūnas per radiją išgirdęs apie Kaune vykstantį sukilimą miestelyje iškėlė trispalvę. Sekančią dieną tarybinių aktyvistų buvo išduotas besitraukiantiems raudonarmiečiams. Nuvežtas prie Sūduvės upelio ir nušautas. 11 Dar keletas vyrų Leonas Januškis, Vytautas Vaičkus, Beržulis bandė burtis, tačiau okupacinė valdžia buvo stipresnė.

Pasibaigus karui beveik visi šauliai nukentėjo nuo sovietinių struktūrų. Šaulys Alfonsas Vicšius(?) g. 1918 m. (?) buvo nuteistas 25 metams ir mirė Rusijoje. 12


1. Kun.Lelešius – Grafas, Justinas. Kapeljono dienoraštis. Kaunas. Į laisvę fondo leidinys Lietuvos filialas. 2006. P.264. 2. Trimitas. 1936 09 24. Nr.39. 3. P.Ruseckas. Savanorių žygiai. I d. P.147. 4. „Trimitas“. 1926 06 18. Nr. 23. 5. „Trimitas“. 1926 09 30. Nr. 38 6. „Trimitas“. 1926 12 02. Nr. 47 7. „Trimitas“. 1928 02 09. Nr. 6 8. Lietuvos kariuomenės karininkai. T.3. 9. „Trimitas“. 1935 12 12. Nr. 50. 10. Tirkšlių šaulių nekilnojamojo turto perdavimo aktas. 11. Lietuvos šaulių sąjunga valstybės ir visuomenės tarnyboje 1919-2004 m. Kaunas 2005. P.173. 12. A.Kaminsko prisiminimai.




Šaltiniai