Tarybinės Žemaitijos kolūkis

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška

„TARYBINĖS ŽEMAITIJOS" KOLŪKIS, centras - Ukrinai.

Istorija

1948 m. įvyko Ukrinų kaimo valstiečių susirinkimas, į kurį atvyko LKP Mažeikių apskrities komiteto sekretorius Savčenko, Židikų valsčiaus partorgas S. Stasiulis, Ukrinų apyl. pirmininkas P. Juodis. Susirinkime buvo svarstomas svarbus klausimas - įsteigti kolketyvinį ūkį. 1948-12-22 išrinktas kolektyvinio ūkio pirmininkas Antanas Petrauskas, kolūkis pavadintas „Tarybinė Žemaitija. Tuo metu Repšių, Bukončių, Ukrinų, Šeirių kaimuose įsikūrė smulkūs kolektyvinai ūkiai: „Tarybinis artojas", „Tarybų Lietuva", Pirmyn", „Obeliškiai". „Tarybinės Žemaitijos" kolūkyje buvo 100 karvių, 70 arklių, 60 avių, 100 triušių. 1949 m. pab. buvo 46 kolūkiečiū kiemai (162 žmonės). Kolūkis turėjo 527 ha žemės, iš jų 391 ha ariamos.

1949 m. sausio mėn. Bukončių k. įkurtas naujas kolūkis „Pirmūnas" (pirmininkas Kazys Dabrickas). 1942-01-12 Repšių k. įkurtas „Tarybinio artojo" kolūkis (pirmininkas Steponas Petrulevičius). 1949-04-14 Obeliškių k. įkurtas kolūkis „Obeliškiai" (pirmininkas St. Norvaiša). 1949-03-20 Ukrinų k. įkurtas kolūkis pavadintas „Tarybų Lietuva".

1950-08-02 kolūkiai „Pirmūnas", „Tarybinis artojas", „Tarybų Lietuva" sujungti į vieną, o vėliau dar prijungtas ir „Obeliškių" kolūkis. Sustambintas kolūkis pavadintas „Tarybinės Žemaitijos" kolūkiu, pirmininkas Juozas Pranaitis.

Nuo 1973 m. „Tarybinės Žemaitijos" kolūkiui vadovavo K. Bekeris. 1976 m. kolūkis turėjo 3662 ha žemės, iš jų 1921 ha ariamos. Numelioruotos ariamos žemės buvo 1003 ha. 1976 m. į gyvenvietę perkelti kolūkiečiai iš 33 vienkiemių, jų sodybvietės paverstos ariama žeme. 1978 m. jau buvo nusausinta 1662 ha žemės ūkio naudmenų. Vietoje keturių brigadų sudarytas vienas augalininkystės padalinys su 2489 ha žemės ūkio naudmenų. Linininkystė, daugiamečių žolių sėklininkystės, augalų apsauga, mechanizuoti darbai pavesti barų vadovams - žemės ūkio specialistams. Šakinis valdymas padidino specialistų atsakomybę. Kolūkis bendradarbiavo su Akmenės rajono „tarybinės vagos" kolūkiu.

Iširus kolūkiui turtas privatizuotas, likviduotos kiaulidės, įkurtos bendrijos. Buvo sudarytos trys bendrijos: J. Urbono vadovaujama bendrija augino žemės ūkio kultūras, A. Grušo teikė technines paslaugas, 192 m. įsteigta K. Antanavičiaus vadovaujama žemės ūkio bendrovė „Žąsinas". 1997 m. rudenį „Žemalės Agraras" vadovas bei ūkininkas Aleksas Butkus, dar žinomas kaip buvęs Žemalės kolūkio pirmininkas ir buvęs rajono tarybos narys, atgaivino Ukrinų fermą. Spalio mėnesį buvo nupirkti pirmieji paršeliai. A. Butkus pastatus išsinuomojo iš UAB „Biama". 720 ha plote augino pašarines kultūras, iš jų „Žemalės Agrare" gamino kombinuotusius pašarus, kuriais šėrė kiaules. Ardantis bendrijoms pradėjo kurtis verslai. Paveldėtuose, išnuomotose ar pagal valstiečių ūkio įstatymą gautose žemėse ėmė ūkininkauti Gitana ir Edvardas Pocevičiai, Albina ir Antanas Pocevičiai, Steponavičius, saulius Gonta, Juozas ir Modestina Niciai, Genutė ir Liudas Vasiliauskai.

Pirmininkai

  • Juozas Pranaitis, 1950-08-02 - 1973
  • K. Bekeris, nuo 1973

Šaltiniai

  • J. Nicienė. Ukrinai praeityje ir dabar. - Ukrinai, 2004. - P. 12-16.