Sidabrinis kiras

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Sidabrinis kiras
P1300420-SidKiras.jpg
Sidabrinis kiras (Larus argentatus)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Sėjikiniai paukščiai
Charadriiformes
Šeima Kiriniai
Laridae
Gentis Kirai
Larus
Rūšis Sidabrinis kiras
Larus argentatus
Pontoppidan, 1763

SIDABRINIS KIRAS (Larus argentatus), kirinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Dauguma sidabrinių kirų perėti pradeda sulaukę 5 – 6 metų amžiaus. Peri dažniausiai mišriose kolonijose su silkiniais, balnotaisiais ar paprastaisiais kirais. Įsikuria nedidelėmis kolonijomis ar peri pavieniui. Dažniausiai lizdus krauna ant žemės, kartais 0,5 – 2 m aukštyje virš žemės ar vandens. Gegužės mėn. deda 1 – 4 (dažniausiai 2 – 3) šviesiai rusvo ar žalsvai melsvo atspalvio su rudomis ar pilkšvomis dėmėmis kiaušinius. Padėjus antrą ar trečią kiaušinį abu porelės nariai pakaitomis peri vidutiniškai 26 dienas. Išsiritusius jauniklius tėvai aktyviai gina nuo plėšrūnų. Jaunikliai skraidyti pradeda sulaukę 38 – 45 parų amžiaus. Praėjus dar apie 70 dienų jie pradeda gyventi savarankiškai.

Minta įvairiomis žuvimis, moliuskais, vėžiagyviais, peliniais graužikais, paukščių kiaušiniais ir jaunikliais, driežais, įvairiais vabzdžiais ir jų lervomis, uogomis, buitinėmis maisto atliekomis.

Biotopas

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena įvairiose vietose: prie didesnių ežerų, vandens saugyklų, upių, pajūryje, aukštapelkėse. Lizdus krauna salose, ant įvairių statinių, namų stogų.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija didėja. Populiacijos dydis: 10 - 50 perinčių porų. Mažeikių rajone reta, negausi, prie didžiųjų vandens telkinių aptinkama rūšis. Kasmet rajone peri 0 – 2 poros.

Radimvietės

Nereguliariai peri Sedos, Varduvos tvenkinio salelėse.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.