Ruginis stiebinukas

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Ruginis stiebinukas
Nuotraukos laikinai nėra
Ruginis stiebinukas
(Mesapamea secalis)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Nariuotakojai
Arthropoda
Klasė Vabzdžiai
Insecta
Būrys Drugiai
Lepidoptera
Šeima Pelėdgalviai
Noctuidae
Gentis Mesapamea

Rūšis Ruginis stiebinukas
Mesapamea secalis
(Linnaeus, 1758)

RUGINIS STIEBINUKAS (Mesapamea secalis) - pelėdgalvių (Noctuidae) šeimos drugys.

Drugys išskleistais sparnais 30-35 mm pločio. Priekiniai sparnai gelsvai pilki, tamsiai rudi ar juosvi. Skersinės linijos neryškios, tarp jų įspraustas tamsus laukelis. Inkstiškoji dėmė šviesi, baltais apvadais, apskritoji dėmė juodais apvadais. Užpakaliniai sparnai tamsiai rudi.

Vikšras 25 mm ilgio, žalsvas. Ant nugaros yra dvi rausvos linmijos, ant šonų - gelsva linija. Stigmos juodos. galva gelsvai ruda, su juodu piešiniu. kenkia javams ir įvairiems miglinimas augalams.

Žiemoja vikšrai. Drugiai skraido liepos, rugpjūčio mėnesį. Kiaušinėlius deda ant žolių padirviuose, pagrioviuose. Išriedėję vikšrai rudenį iš čia migruoja į žiemkenčių pasėlius. Vikšras nukanda vidurinį lapelį, įsigraužia iki šaknies kaklelio ir ten žiemoja. Pavasarį paaugę vikšrai pereina nuo vieno augalo ant kito ir pakanda stiebus virš viršutinio bamblio. Pažeistų augalų varpos ir stiebo dalis iki viršutinio bamblio pabąla ir nudžiūsta. Varpa lengvai išsitraukia iš lapamakščio, nes stiebo pamatas pagraužtas. Kartais vikšras nugraužia ir dalį varpos. Pažeidimai pastebimi javams išplaukėjus, kai iš lapamakščių pasirodo pabalusios varpos.

Paplitimas rajone ir gausumas