Rudagalvė kryklė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Rudagalvė kryklė
Anas crecca.RimvydoKindurio.110911-06.jpg
Rudagalvė kryklė (Anas crecca)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Žąsiniai paukščiai
Anseriformes
Šeima Antiniai
Anatidae
Gentis Plaukiojančios antys
Anas
Rūšis Rudagalvė kryklė
Anas crecca
(Linnaeus, 1758)

RUDAGALVĖ KRYKLĖ (Anas crecca), antinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Lytiškai subręsta antrais gyvenimo metais. Lizdus krauna iki 500 metrų nuo vandens telkinio, aukštapelkėse, žemapelkėse, užmirkusiuose alksnynų sklypuose, šlapiuose kupstynuose. Sudėtus 8 - 15 baltus su gelsvu atspalviu kiaušinius patelė peri vidutiniškai 22 paras. Jaunikliai skyla beveik vienu metu gegužės - birželio mėn. Skraidyti jaunikliai pradeda būdami 30 - 32 dienų amžiaus.

Vasaros racioną daugiausiai sudaro gyvūninis maistas, įvairių vabzdžių lervos, moliuskai, vėžiagyviai, vabalai. Pavasarį ir rudenį dažniausiai lesa augalinį maistą.

Biotopai

Aptinkama tik nedideliuose apžėlusiuose miško ežerėliuose, pelkėse, durpynuose, miško upeliuose, kanaluose.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija mažėja. Populiacijos dydis: apie 1500 - 3000 perinčių porų. Mažeikių rajone įprasta, tolygiai visame rajone paplitusi rūšis. Dažnesnė prie ežerų, didesnių upių, pelkėtose vietose. Rajone kasmet peri 30 – 40 porų.

Radimvietės

Peri Plinkšių, Sedos, Medžialenkės, Meižių, Maigų ežeruose, Varduvos, Renavo, Gedvydo ir kituose tvenkiniuose, Ventos, Varduvos, Šerkšnės, Virvytės upėse, Balėnų, Uogiškių karjere, Sedos girioje, Grauminalio, Dautarų, Purvių ir kituose miškuose.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.