Remeza

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Remeza
Remeza - Juodpelkio tvenkinys - Mažeikiai.jpg
Remeza (Remiz pendulinus)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Žvirbliniai paukščiai
Passeriformes
Šeima Remeziniai
Remizidae
Gentis Remezos
Remiz
Rūšis Remeza
Remiz pendulinus
(Linnaeus, 1758)

REMEZA (Remiz pendulinus), remezinių (Remizidae) šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Lizdą suka dažniausiai ant nusvirusių lapuočių medžių, krūmų šakų galo 1,5–10 m aukštyje. Dažnai tame pačiame medyje lizdus pina kelis metus iš eilės. Daugiausiai lizdų aptinkama beržuose, ievose, gluosniuose, karkluose, alksniuose. Lizdas – uždaras, kumštinės pirštinės formos, susukamas per 2–4 savaites iš įvairių augalinių pūkų, sutvirtintų plaušais. Gūžta išklojama paukščių pūkais. Dažniausiai gegužės mėn. patelė padeda 5–8 (retai iki 10) baltus kiaušinius. Perėjimo trukmė apie 14 parų. Jauniklius maitina abu tėvai 13–15 dienų. Per vasarą išveda vieną jauniklių vadą.

Minta įvairiais vabzdžiais, jų lervomis, vorais. Rudenį ir žiemą sulesa įvairių augalų sėklų.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena retais medžiais ir krūmais apaugusiose vandenų pakrantėse, salose, plovose. Mėgsta durpynus, upių salpas, karjerus, žuvivaisos tvenkinius. Kartais įsikuria toli nuo atvirų vandens telkinių.

Remezos lizdas

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija didėja. Populiacijos dydis: 500 – 1.200 perinčių porų. Mažeikių rajone reta, negausi, sporadiškai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 7–12 porų.

Radimvietės

Griežės, Geidžių karjeruose, Meižių, Plinkšių ežerų, Šerkšnės upės, Renavo tvenkinio pakrantėse, Juodpelkio tvenkinyje ir kt.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.