Mažoji musinukė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Mažoji musinukė
Nuotraukos laikinai nėra
Mažoji musinukė (Ficedula parva)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Žvirbliniai paukščiai
Passeriformes
Šeima Musinukiniai
Muscicapidae
Gentis Musinukės
Ficedula
Rūšis Mažoji musinukė
Ficedula parva
Linnaeus, 1758

MAŽOJI MUSINUKĖ (Ficedula parva), musinukinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Pavasarį parskrenda gegužės pirmoje pusėje. Lizdus dažniausiai krauna medžių kamienų išsišakojimuose, ant storesnių šakų, plyšiuose, po atšokusia žieve, stuobriuose, rečiau – šakų krūvose, išvartose. Lizdą suka iš žalių samanų, šiaudelių, gūžtą iškloja šaknelėmis, žvėrių plaukais. Gegužės antroje pusėje – liepos mėn. patelė padeda 4 – 7 (dažniausiai 5) žalsvai baltus su rudai – rausvomis dėmelėmis kiaušinius. Peri tik patelė 14 – 15 parų. Jaunikliai lizdą palieka po 13 – 15 dienų. Juos tėvai globoja dar 8 – 12 dienų.

Minta daugiausiai įvairiais skraidančiais vabzdžiais, rečiau – drugelių vikšrais, vorais.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena šlapiuose juodalksnynuose, drebulynuose, beržynuose, uosynuose, eglynuose. Mėgsta brandžius medynus su eglių priemaiša. Kartais apsigyvena didesniuose miško tipo parkuose.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 15000 - 25000 perinčių porų. Mažeikių rajone įprasta, negausi, tolygiai miškingose vietovėse paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 500 – 700 porų.

Radimvietės

Peri Dautarų,, Marijampolės, Naudvario, Marijampolės, Malininkų, Kuodžių, Felisbergo, Mažeikių, Tulnikių, Eglyno, Purvių, Balėnų, Žalgirio, Grauminalio miškuose, Sedos, Medaus giriose, Renavo parke.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.