Mažoji žuvėdra

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Mažoji žuvėdra
Nuotraukos laikinai nėra
Mažoji žuvėdra (Sterna albifrons)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Sėjikiniai paukščiai
Charadriiformes
Šeima Žuvėdriniai
Sternidae
Gentis Žuvėdros
Sterna
Rūšis Mažoji žuvėdra
Sterna albifrons
Pallas, 1764

MAŽOJI ŽUVĖDRA (Sterna albifrons), žuvėdrinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Pavasarį parskrenda balandžio antroje pusėje – gegužės pirmosiomis dienomis. Lytiškai subręsta 2 – 3 gyvenimo metais. Peri pavienėmis poromis ar nedidelėmis grupelėmis (iki 50 porų) kartu su upinėmis žuvėdromis ir kirlikais. Gegužės pabaigoje – birželio pradžioje patelė padeda 1 – 4 (dažniausiai 2 – 3) smėlio spalvos su pilkšvu, rusvu, melsvu atspalviu, išmargintus pilkai violetiniais ar rusvai rudais taškais kiaušinius. Peri abu porelės nariai 18 –22 dienas. Jaunikliai auga gana greitai ir skraidyti pradeda sulaukę 15 – 21 dienų amžiaus. Tėvai skraidančius jauniklius globoja dar gana ilgą laiką – iki rugsėjo mėn.

Minta beveik vien tik smulkiomis žuvimis, retkarčiais pasigauna įvairių vėžiagyvių, vabzdžių bei jų lervų.

Biotopas

Veisimosi laikotarpiu aptinkama jūrų pakraščiuose, didesnėse upėse, vandens saugyklose, ežeruose, žuvivaisos tvenkiniuose. Lizdus įrengia smėlėtose, gargždėtose salelėse, pusiasaliuose, paplūdimiuose.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija mažėja. Populiacijos dydis: 200 - 400 perinčių porų. Mažeikių rajone reta, negausi, šiaurinėje dalyje paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 1 – 5 poros.

Radimvietės

Pavienės poros peri Varduvos tvenkinio, Ventos upės salelėse.

Apsauga

Raudonoji knyga (2 kategorija), Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.