Mažoji žąsis

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Mažoji žąsis
Nuotraukos laikinai nėra
Mažoji žąsis (Anser erythropus)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Žąsiniai paukščiai
Anseriformes
Šeima Antiniai
Anatidae
Gentis Žąsys
Anser
Rūšis Mažoji žąsis
Anser erythropus
Linnaeus 1758

MAŽOJI ŽĄSIS (Anser erythropus), antinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje neperinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Lietuvoje stebima tik sezoninių perskridimų metu: pavasarį dažniausiai kovo - balandžio mėn. pradžioje, rudenį - rugsėjo pab. - spalio mėn. Perėjimo metu įsikuria ne tik tundroje, bet ir įvairiasniame kraštovaizdyje: kalnų slėnių upių pakrantėse, kalnų ežeruose, uolietose pajūriuose ir kt. Lizdus krauna pavienėmis poromis (kolonijų nesudaro), gana toli viena nuo kitos iš pernykščių sausų augalų stiebų, šaknų, įvairių sausų augalų stiebelių, šakelių su samanų ir pūkų priemaiša. Deda 4 - 6 (daugiausiai iki 8) gelsvus, blizgančiu lukštu kiaušinius. Peri patelė 25 - 28 dienas. Išsiritus jaunikliams tevai juos nuveda tolyn nuo lizdo, į saugias, nuošalias maitinimosi vietas.

Maitinasi augaliniu maistu, migruodamos tupiasi palesti į želmenų laukus, užliejamas pievas, ganyklas.

Biotopai

Perėjimo metu apsigyvena tundroje, kalnų masyvuose, uolietose jūrų pakrantėse ir pan. Migracijų metu poilsiui pasirenka atviresnius, seklius, tankia augalija apaugusius, retai žmonių lankomus vandens telkinius, atviras plačias mitybos vietas (laukai, pievos, ganyklos).

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje tai viena rečiausiai aptinkamų žąsų rūšių. Mažeikių rajone per paskutinius 20 metų žinomi tik pavieniai stebėjimo atvejai.

Radimvietės

Stebėta Š, ŠV rajono dalyse, mišriuose kitų žąsų rūšių būriuose.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, ES Paukščių direktyva (I-priedas), Berno konvencija.