Mažeikių muitinė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Mažeikių muitinės ir jos pereinamųjų punktų tarnautojai 1931-10-14.
Tarpukario Mažeikių muitinės darbuotojai
Lietuvos-Latvijos sieną žymintys riboženkliai ties Leckava, prie Vadaksties upės. Už upės - Latvija, sunykusi Griežės bažnyčia

MAŽEIKIŲ MUITINĖ įsteigta Prekybos ir pramonės ministro 1919-06-30 įsakymu Nr. 220. Jos veiklą kontroliavo Muitinių (nuo 1923-10-25 - Prekybos, nuo 1939-06-01 - Užsienio prekybos) departamentas. Savo veikloje muitinė vadovavosi 1919-05-08 Laikinaisiais Lietuvos muitinių įstatais, 1924-07-10 Muitinių įstatais, kitais prekių įvežimą bei išvežimą reglamentavusiais teisės aktais.

Mažeikių muitinė veikė prie sienos su Latvija. Priežiūros priemonėmis ji užtikrino muitų teisės aktų įgyvendinimą savo veiklos teritorijoje: tikrino įvežamas ir išvežamas prekes, nustatyta tvarka jas apmokestino ir rinko mokesčius, praleido, registravo sieną kertančius asmenis, konfiskavo kontrabandines prekes. Buvo atidaryti Laižuvos, Pikelių, Buknaičių ir Lūšė postai. Pirmuoju Mažeikių muitinės viršininku buvo paskirtas Germanas Vogneris. Mažeikių muitinės ruožas tęsėsi apie 90 kilometrų, o muitininkų iš pradžių buvo tik 15. Nepraėjus nė dviems vadovavimo mėnesiams, G. Vognerį pakeitė I. Bakūnas (atkeltas iš Virbalio), o jau rugsėjo 28 d. Muitinės departamentas Mažeikių muitinės viršininku paskyrė Joną Puodžiūną. G. Vogneris liko buhalteriu-sekretoriumi. Liepos mėnesį priimti kiti tarnautojai: Kazys Jonaitis, Steponas Jasinskis, Jonas Kisminas, Vladas Baliutavičius, Adomas Sparauskas, Vladas Pundzius, Juozas Dagilis, Teodoras Navickis ir kt.

Po viršininką ir raštvedį turėjo ir kiekvienas pereinamasis punktas. Laižuvos muitinės viršininku buvo Andrius Baltušis, valdininku - Povilas Pakštys. Darbuotojų kaita buvo didelė. Pasienyje dirbo ginkluoti ir raiti pareigūnai. 1919 m. muitininkų algos pagal užimamas pareigas buvo tokios: ginkluotas raitas milicininkas - 900 auksinų, ginkluotas pėsčias milicininkas - 300, raitas (su savo arkliu) - 900 auksinų, pėsčias milicininkas - 350, raštvedys - 600, pereinamojo punkto užveizdas - 800 auksinų, valdininkas - peržiūrėtojas - 900, sekretorius - 900 auksinų.

1920 m. Mažeikių muitinė jau dirbo visu pajėgumu, tikrindama įvairias prekes: tiek apmuitintas, tiek ir su Muitinės departamento įsakymais praleisti jas be muito. 1920 m. pasienio sargyba tapo savarankiška tarnyba. Muitininkų, pasienio milicininkų darbą tikrino įvairios atvykstančios komisijos, o vietoje - valdininkas - kontrolierius, kuris savo ataskaitas siuntė tiesiogiai Muitinės departamentui. Mažeikių muitinės kontrolieriumi dirbo Stasys Jucevičius. Jei kontrabanda buvo sulaikoma pagal gautą išankstinę kontrolieriaus informaciją, 50 procentų sumos gaudavo pats kontrolierius, o kitą 50 proc. pasidalydavo muitininkai, dalyvavę krovinį sulaikant. Dažniausiai pasitaikanti kontrabanda buvo spiritas, gyvuliai, batai, mėsa ir kt. 1921 m. vasarą pasiuntiniu peržiūrėtoju priimtas buvęs savanoris J. Bytautas.

Mažeikių muitinės pastatas buvo Gelžkelio valdybos namuose. Nuo 1923 m. gegužės 8 d. Mažeikių muitinės viršininku paskiriamas K. Petruševičius. Sekretoriumi dirbo Jurgis Kairys. Tuo metu muitinėje dar dirbo Heleodoras Rimkus, Antanas Jasinskis, Motiejus Tiškus, Stasys Naudžiūnas, Pranas Kucinas, Vincas Vegys, Alfonsas Šadauskas, Antanas Kasperavičius, Kostas Perutis ir kt. Po vieną viršininką ir raštvedį turėjo kiekvienas pereinamasis punktas. 1938-1939 m. muitinėje dirbo: Stasys Naudžiūnas, Polikarpas Kripkauskas, Albinas Knabikas, Pranas Jankauskas, Bronius Japertas, Jonas Venys, Janina Kazlauskaitė, Matas Dauginas, Antanas Žurauskas, Liucija Jankauskaitė, Antanas Kenstavičius[1][2].

Vadovaudamasis TSRS užsienio prekybos liaudies komisaro 1940-11-30 įsakymu Nr. 198-a TSRS užsienio prekybos liaudies komisariato Vyriausios muitų valdybos skyriaus-inspekcijos LTSR viršininkas 1940-12-10 įsakymu Nr. 2 nurodė Mažeikių muitinę likviduoti iki 1940-12-20. Finansų liaudies komisaro pavaduotojo 1941-01-07 įsakymu Nr. 13 Mažeikių muitinė nuo 1940-12-31 panaikinta.

Muitinės darbas atnaujintas tik atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę[3]. 1990 m. spalio 11 d. įsteigtas departamentas.

1991 m. buvo paskelbtas kreipimasis į Mažeikių rajono gyventojus, kviečiant paremti muitinės kūrimąsi. Tais metais į darbą priimta 140 muitininkų. Vyriausiuoju Mažeikių ir Akmenės muitininku išbandymo laikotarpiui priimtas Virginijus Juodis, Lietuvos Sąjūdžio Mažeikių tarybos atsakingasis sekretorius [4].

2004 m. gegužės 1 d. uždarytas Buknaičių muitinės postas, Pikelių, Laižuvos kontrolės punktai[5].

Šaltiniai

  1. Jonuškytė Angelė. Prašome atsiliepti // Būdas žemaičių. - 1998. - Rugsėjo 25. - Nr. 61,
  2. Jonuškytė Angelė. Mažeikių muitinės istorijai reikalingi ir muitininkų, ir kontrabandininkųprisiminimai // Santarvė. - 1998. - Rugpjūčio 13. - Nr. 92. - P. 2.
  3. Jonuškytė Angelė. Mažeikių muitinė tolimais 1919-1940 metais // Santarvė. - 1999. - geg. 8. - Nr. 51. - P.3.
  4. Muitinė. - Žemaičių kraštas (Mažeikiai). - 1990. - Lapkr. 23. - Nr. 15. - P. 1.
  5. Sigitas Kaktys. Buknaičių muitinės posto uždarymas - švent, persunkta nerimo // Būdas žemaičių. - 2004. - Geg. 3. - Nr. 50.