Karetaitė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Karetaitė
Nuotraukos laikinai nėra
Karetaitė (Troglodytes troglodytes)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Žvirbliniai paukščiai
Passeriformes
Šeima Karetaitiniai
Troglodytidae
Gentis Karetaitės
Troglodytes
Rūšis Karetaitė
Troglodytes troglodytes

KARETAITĖ (Troglodytes troglodytes), karetaitinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Parskrenda kovo antroje pusėje – balandžio pradžioje. Pasirinktoje lizdinėje teritorijoje patinas krauna 3 – 5 lizdus (kartais iki 10). Jie aptinkami tarp medžių šaknų, vėjovartose, šakų krūvose, nuvirtusių medžių lajose, drevėse, kamienų išsišakojimuose, tarp nusvirusių eglės šakų ar ant žemės, upelio šlaite. Lizdas gana gerai užmaskuotas, rutulio formos su šonine anga, susuktas iš žalių samanų, sausų eglių šakelių, sausų šiaudelių, medžių, paparčių lapų. Paprastai susiporuoja lizdų krovimo metu. Tada patelė pasirenka vieną iš sukrautų lizdų, jį kiek patvarko, gūžtą iškloja augaliniais pūkais ir plunksnomis. Balandžio pabaigoje – liepos mėn. patelė padeda 4 – 8 baltus su retomis rudomis dėmėmis kiaušinius. Peri nuo trečio padėto kiaušinio 14 – 15 parų. Jauniklius daugiausiai maitina patelė, patinas tuo tarpu daug gieda ir aktyviai saugo lizdo teritoriją. Gūžtą jaunikliai palieka būdami 15 – 16 dienų amžiaus. Gyventi savarankiškai jie pradeda būdami apie 25 dienų amžiaus. Per vasarą išveda 2 jauniklių vadas.

Minta vorais, vikšrais, smulkiomis vabalų lervomis, šimtakojais, moliuskais, sliekais. Sulesa nedaug įvairių uogų.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena drėgnuose lapuotynuose, mišriuose eglynuose su tankiu pomiškiu, išvartomis. Mėgsta medynais apaugusius upių, upelių, griovių šlaitus.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 100000 - 250000 perinčių porų. Mažeikių rajone labai dažna, gausi, miškingose vietose paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 5000 – 8000 porų.

Radimvietės

Peri visuose rajono miškuose, parkuose, upių, ežerų, tvenkinių pakrančių želdiniuose.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.