Gluosninis medgręžis

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Gluosninis medgręžis
Gluosninis medgrezis.MKE.2011-07-17.jpg
Gluosninis medgręžis
(Cossus cossus)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Nariuotakojai
Arthropoda
Klasė Vabzdžiai
Insecta
Būrys Drugiai
Lepidoptera
Šeima Medgręžiai
Cossidae
Gentis Cossus

Rūšis Gluosninis medgręžis
Cossus cossus (Linnaeus, 1758)

GLUOSNIS MEDGRĘŽIS (Cossus cossus) - medgręžių (Cossidae) šeimos drugys.

Drugys stambus, išskleistais sparnais 75-100 mm pločio. Priekiniai sparnai rusvai pilki, skersai jų eina daug banguotų juodų ruoželių. Išoriniame sparno trečdalyje jie ryškesni. Užpakaliniai sparnai rusvai pilki, išmarginti gausiomis tamsiomis skersinėmis linijomis. Viršugalvis ir sprandas gelsvi. Likusi kūno dalis tamsi. Liemuo storas, apaugęs prigulusiais plaukeliais. Skersai kiekvieno pilvelio segmento eina šviesios juostelės.

Vikšras iki 100 mm ilgio, kol jaunas, mėsos raudonumo, vėliau pasidaro gelsvai raudonas, su rudai raudona nugara. Galva ir sprando skydas juodi, blizgantys. Vikšrai turi specifinį acto rūgšties kvapą. Kenkia vaismedžiams ir daugeliui lapuočių miško medžių.

Drugiai skraido liepos mėnesį. Kiaušinėlius deda į žievės plyšius, dažniausiai kamieno apatinėje dalyje. Patelė sudeda iki 1000 kiaušinėlių. Vikšrai gyvena medienoje, išgraužę dažniausiai gulsčias landas. Generacija 2-3 metų. Vikšrų apniktus medžius galima pažinti iš žievėje padarytų angų, iš kurių byra išgraužtos medienos trupinėliai. Jauni vaismedžiai greitai nudžiūsta, o didesnius medžius išlaužo vėjas.

Paplitimas rajone ir gausumas