Geltonoji kielė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Geltonoji kielė
P1250746-GeltKiele.jpg
Geltonoji kielė (Motacilla flava)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Žvirbliniai paukščiai
Passeriformes
Šeima Kieliniai
Motacillidae
Gentis Kielės
Motacilla
Rūšis Geltonoji kielė
Motacilla flava
Linnaeus, 1758

GELTONOJI KIELĖ (Motacilla flava), kielinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Pavasarį grįžta balandžio antroje pusėje – gegužės pirmosiomis dienomis. Pirmiausiai parskrenda seni, ryškiu apdaru patinai. Patelės ir jauni patinai pasirodo 4 – 10 dienų vėliau. Lizdą krauna patelė 2 – 7 dienas. Jis įrengiamas ant žemės, duobutėje, šalia vešlių augalų sienos, po sausos žolės kuokšto ar krūmokšnio priedanga. Lizdą krauna iš sausų žolių stiebelių bei lapelių, gūžtą iškloja šeriais, plunksnomis. Gegužės – birželio mėn. patelė sudeda 4 – 6 žalsvai baltus su tamsiomis dėmelėmis kiaušinius. Peri daugiausiai patelė 13 parų. Jauniklius maitina abu tėvai, per dieną maistą atnešdami 130 –200 kartų. Jaunikliai lizdą palieka būdami 11 – 12 dienų amžiaus, tačiau gerai skraidyti pradeda dar po 5 – 6 dienų. Kai kurios poros per vasarą išveda 2 jauniklių vadas.

Minta daugiausiai įvairiais smulkiais, minkštais vabzdžiais: musėmis, akliais, smulkiais drugeliais, jų vikšrais, skraidančiomis apsiuvomis, lašalais, uodais, žirgeliais. Lesa vorus, skruzdėles, sliekus, smulkius moliuskus.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu gyvena užmirkusiose, vešliose ar kupstuotose pievose, atvirose pelkėse, rečiau – sausose pievose, ganyklose, dirbamuose laukuose, daržuose. Mėgsta atviras vietoves, su retais krūmokšniais ir pavieniais medžiais, netoli ežerų, tvenkinių, upių, neišdžiūstančių balų.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija mažėja. Populiacijos dydis: 30000 - 40000 perinčių porų.

Mažeikių rajone dažna, gausi, tolygiai atvirose vietose paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 1000 – 1200 porų.

Radimvietės

Gausiausios perimvietės yra Varduvos tvenkinio pakrantėse, užliejamose Markijos, Dabikinės pievose.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.