Eglynupis
| Eglynupis | |||
| |||
| Informacija | |||
| Ilgis: | 11,6 km | ||
|---|---|---|---|
| Baseino plotas: | 23,5 km² | ||
| Ištakos: | Lūšės apyl. | ||
| Žiotys: | Varduva | ||
| Kodas: | 30011364 | ||
EGLYNUPIS, upė Židikų seniūnijoje, Varduvos (Ventos) kairysis intakas.
Prasideda ties Lūšės gelž. stotimi, teka į rytus pro Ritinės, Juodeikėlių k. ir buv. Bučiškių dvarvietę, ties Juodeikių k. įteka į Varduvą 9,3 km nuo jos žiočių. Kritimas 9,8 km ruože sudaro 43,5 arba 4,5 m/km.
Eglynupis kerta Lūšės - Pikelių kelią, Pikelių - Ukrinų vieškelį ir geležinkelio atšaką į AB „Mažeikių nafta". Įrengti trys tvenkiniai: 3,2 km nuo žiočių - Juodeikėlių (Buciškės) tvenkinys (išleistas), 9,8 km. - Ritinės I tvenkinys, 10,1 km - Ritinės II tvenkinys. Žemupyje išplatėjęs dėl Varduvos užtvankos. 5,0 km nuo Eglynupio žiočių į jį įteka bevardis upelis.
Eglynupio ir Varduvos santakoje buvo Perkūno kalnas, kuris dabar yra tapęs Varduvos tvenkinio pusiasaliu. Kalnas netaisyklingo keturkampio formos, 30 x 28 m dydžio, 15 m aukščio šlaitais iš pietvakarių, pietų ir pietryčių. Šiaurės vakaruose pereina į aukštumą. Padavimai: Senovėje čia stovėjo bažnyčia, Perkūnas ją sudegino. Nuo to kilo ir kalno pavadinimas (V.Vaitkevičius, 1998).
Krantai apaugę eglėmis, dėl to taip ir pavadintas. Anksčiau buvo daug vėžių.
Šaltiniai
- Lietuviškoji enciklopedija. - Kaunas, 1939. - T. 7. - skl. 525.
- Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1955. - T. 5. - P. 371.
- Lietuvos upių kadastras. - Vilnius, 1959. - D. 1. - P. 124 - 125.