Eglinis kryžiasnapis

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Eglinis kryžiasnapis
Nuotraukos laikinai nėra
Eglinis kryžiasnapis (Loxia curvirostra)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Žvirbliniai paukščiai
Passeriformes
Šeima Kikiliniai
Fringillidae
Gentis Kryžiasnapiai
Loxia
Rūšis Eglinis kryžiasnapis
Loxia curvirostra
Linnaeus, 1758

EGLINIS KRYŽIASNAPIS (Loxia curvirostra), kikilinių (Fringillidae) šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, žiemojanti rūšis.

Biologija

Veisimosi periodas prasideda anksti sausį (subrendus eglių sėkloms) ir tęsiasi iki gegužės mėn. Lizdus beveik visada krauna brandžiose eglėse, šakų galuose, tarp tankių šakelių, 5 – 20 m aukštyje. Lizdai kraunami iš smulkių eglių šakelių, sausų žolių stiebelių, lapelių, samanų, kerpių, gūžtą iškloja švelniomis žolelėmis, vilna, šeriais, plunksnomis. Sausio – balandžio mėn. patelė padeda 3 – 5 žalsvus ar melsvus, išmargintus rudomis ir violetinėmis dėmelėmis kiaušinius. Peri patelė apie 15 parų. Priklausomai nuo oro sąlygų, jaunikliai lizdus palieka po 14 – 21 dienos. Iš pradžių jų snapai būna tiesūs ir susikryžiuoja tik po 1,5 - 2 mėn. Visa šeimyna laikosi kartu ne tik lizdo apylinkėje, bet klajodami aplanko ir gyvenviečių želdinius. Dideli kryžiasnapių būriai stebimi kas keleri metai, esant geram eglių sėklų derliui.

Minta spygliuočių (daugiausiai eglių) sėklomis, klevų, alyvų, skroblų, uosių, tujų vaisiais, įvairių medžių rūšių pumpurais, vabzdžiais, kartais aižo obuolių sėklas.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu dažniausiai apsigyvena brandžiuose grynuose ar su lapuočių priemaiša eglynuose. Rečiau įsikuria kalninės ir paprastosios pušies medynuose, parkuose.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 3000 - 30000 perinčių porų. Mažeikių rajone apyretė, negausi, sporadiškai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 50 – 150 porų.

Radimvietės

Peri Kuodžių, Dautarų, Naudvario, Felisbergo, Mažeikių, Vidgirio, Žalgirio miškuose, Sedos girioje.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.