Dionizas Poška

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Dionizo Poškos gimtinėje Lėlaičiuose tautodailininkas Antanas Munauskas pasiūlė gelbėti vieną likusią dvaro rūmų sieną, o joje įamžinti garsaus kraštiečio atmintį. Tam pritarė tuometinis Šerkšnėnų seniūnas Aleksandras Derkintis, mokytojai, kiti intilegentai. Buvo surengtos talkos, išvalyta dvarvietė, patvarkyta dvaro rūmų siena. 1997 m. spalio 23 d. prie tos sienos ir buvo pritvirtinta memorialinė lenta su užrašu: „Lėlaičių dvare apie 1765 m. gimė Dionizas Poška, poetas, senovės praeities ir kalbos tyrinėtojas, muziejininkas".
D.Poškos gimtinėje šalia likusios dvaro rūmų sienos 1999 m. lapkričio mėn. pastatytas 2,5 m. aukščio Bijotų baublius imituojantis ąžuolo „baublys". Jį padarė Antanas Gurauskas, Petras Zavadzkis, pastatydinti rūpinosi Šerkšnėnų seniūnas Aleksandras Derkintis.

POŠKA DIONIZAS (PAŠKEVIČIUS) (g. 1764-10-13 Lėlaičių bajorkiemyje - m. 1830 m. balandžio 30/gegužės 12 d.; palaidotas Kaltinėnų parapijos kapinėse), vienas įžymiausių XIX a. pr. žemaičių kultūros veikėjų ir kūrėjų.

Gimimo datos ir vietos nustatymas

Iki XIX a. pabaigos D.Poškos gyvenimo pradžią slėpė keletas versijų. Buvo manoma, kad įžymiojo kultūrininko gimtinė galėtų būti Skaudvilės arba Kaltinėnų apylinkės. Literatūrologas V.Vanagas, remdamasis archyvų duomenimis, pateikė naujų faktų: apie 1765 m. D.Poška gimė Telšių pavieto, Žemalės parapijos, Lėlaičių dvare.

Mažeikių krašto šviesuomenė, atkreipusi dėmėsį į šį D.Poškos gyvenimo faktą, ėmėsi tvarkyti Lėlaičių dvarvietę. Peržiūrėtas Mažeikių muziejuje saugomas Žemalės parapijos archyvas. Pagaliau 2003 m. istorikas Povilas Šverebas, nuodugniai patikrinęs dvi krikšto knygas, argumentuotai patvirtino V.Vanago teiginį dėl Lėlaičių, kaip D.Poškos gimimo vietos. Krikšto įrašas atskleidė ir tikslius gimimo metus: D.Poška (Paškevičius) gimė 1764 m. (tikėtina, kad spalio 9 dieną) kilmingų bajorų Adomo Paškevičiaus ir Barboros Lopataitės (Stirpeikienės) šeimoje. D.Poška pakrikštytas 1764-10-13.

Manoma, kad Lėlaičių dvare D.Poška gyveno iki motinos mirties (1769 m.), paskui su tėvu persikėlė į Maldūnus.

Svarbiausi gyvenimo faktai

D.Poška turėdamas privataus mokymo pagrindus apie 1773 m. įstojo į Kražių kolegiją, o toliau tęsė mokslus Kražių apygardinėje mokykloje. Maždaug 1780 m baigė visas jos klases. Paskui D.Poška pasirinko teisininko kelią ir praktikavosi Raseinių palestroje, kuri, kaip privati teisinė mokykla, telkė pavietinių teismų tarnautojus ir advokatus.

1786 m. D.Poška, įgijęs advokato vardą, pradėjo dirbti Raseinių žemės teisme advokatu, o paskui - teismo regentu, ežių teismo sekretoriumi, žemės teismo raštiuninku.

Nuo 1790 m. iki mirties D.Poška gyveno Barzdžiuose. 1792 m. vedė bajoraitę Uršulę Sasnauskaitę.

Veikla ir kūryba

D.Poška - plataus masto veikėjas, yra žinomas kaip teisininkas, istorikas, archeologas, muziejininkas, kalbininkas, vertėjas, poetas. Jis domėdamasis etnografija, archeologija, 1812 m. Barzdžiuose įsteigė pirmąjį lietuvių etnografijos muziejų - Baublį. Ši unikali vieta kėlė susidomėjimą Lietuvos praeitimi, todėl buvo gausiai lankoma ir nušviečiama Vilniaus bei Varšuvos spaudoje. Pagarbiai apie Baublį atsiliepė ir A.Mickevičius poemoje „Ponas Tadas".

1810 m. Vilniaus universitete, profesūros mokslinėje sesijoje buvo skaitomos D.Poškos verstos romėnų bei lenkų poetų eilės. Tais pačiais metais parašytas ir literatūrinis laiškas lietuvių kalba „Pas kunigą Ksaverą Bohušą, lietuvį, ir Jokymą Lelewelį, mozūrą", lietuviškai sueiliuota idilė „Mano darželis".

1820 m. baigęs teisininko darbą, D.Poška tvarkė rankraštinę knygą „Bitelė Baublyje", tuo metu (1815-1825 m.) sukūrė poemą „Mužikas Žemaičių ir Lietuvos". 1825 m. pradėtas sudarinėti lenkų-lotynų-lietuvių kalbų dvitomis žodynas taip ir liko rankraščiu. 1829 m. atskiru leidiniu išėjo istoriografiniai D.Poškos straipsniai „Kaimiečio artojo mąstymai apie lietuvių ir žemaičių tautos istoriją ir jos kalbą" ir „Keletas įžanginių žodžių bet kam, žadančiam rašyti Lietuvos ir Žemaičių istoriją".

D.Poška palaikė ryšius su Vilniaus universiteto profesoriais J.Leleveliu, J.Loboika, poetu S.Valiūnu, vyskupu J.A.Giedraičiu, kultūros veikėju K.Nezabitausku, filologu L.Uvainiu, rašytoju ir tautosakininku S.Stanevičiumni, mediku ir poetu J.Šimkevičiumi ir kt.

Šaltiniai

  • Šverebas P. Įrodyta, jog „Mužiko Žemaičių ir Lietuvos" autorius gimė Lėlaičiuose" // Santarvė. - 2003. - Liep. 5.
  • Šverebas P. Keletas štrichų Dionizo Poškos biografijai // Metai. - 2004. - Nr. 4. - P. 112.
  • Lėlaičiai. Dionizas Poška 1764-2004. Lankstinukas. Parengė Povilas Šverebas, Laima Skabickienė. - Mažeikiai, UAB „Žemaitijos leidybos" mažeikių spaustuvė. - 2004.
  • Žemaičių žemė. – 1999, Nr. 1. – P. 79.

Nuorodos