Didysis dančiasnapis

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Didysis dančiasnapis
P1190427-patele.jpg
Didžiojo dančiasnapio patelė
(Mergus merganser)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Žąsiniai paukščiai
Anseriformes
Šeima Antiniai
Anatidae
Gentis Dančiasnapiai
Mergus
Rūšis Didysis dančiasnapis
Mergus merganser
Linnaeus 1758
Didžiojo dančiasnapio patinas
Skrendantis didysis dančiasnapis

DIDYSIS DANČIASNAPIS (Mergus merganser), antinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, retai žiemojanti rūšis.

Biologija

Peri uoksuose ar inkiluose netoli vandens. Dažnai užima juodųjų meletų uoksus. Rečiau lizdus krauna ant žemės po patikima priedanga, urvuose, tarp akmenų. Lizdą gausiai iškloja baltais pūkais. Kovo – balandžio mėnesiais patelė padeda 8 – 13 skaidrių, beveik permatomų, blizgančių kiaušinių. Patelė peri apie 32 paras. Jaunikliai auga gana lėtai 60 – 70 dienų.

Dažniausiai minta žuvimi, kurią sulaiko snape esančiais aštriais naginiais danteliais. Nusižiūrėtą žuvį aktyviai persekioja net iki 5 metrų gylyje. Rečiau sulesa varlių, buožgalvių, moliuskų.

Biotopai

Gyvena skaidriuose, žuvinguose ežeruose, tvenkiniuose, upėse, ypač, apaugusiuose brandžiais drevėtais medžiais. Labiausiai mėgsta miškingų vietų vandens telkinius.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 300 - 450 perinčių porų. Mažeikių rajone įprasta, plačiai paplitusi rūšis. Kasmet didžiuosiuose rajono tvenkiniuose, upėse, ežeruose peri 40 – 50 porų.

Radimvietės. Didžiausios perimvietės užregistruotos Ventos, Varduvos, Virvytės, Vadaksties upėse, Varduvos tvenkinyje.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.