Baltanugaris genys

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Baltanugaris genys
P1170972-BaltnugarisGenys.jpg
Baltanugaris genys (Dendrocopos leucotos)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Geniniai paukščiai
Piciformes
Šeima Geniniai
Picidae
Gentis Margieji geniai
Dendrocopos
Rūšis Baltanugaris genys
Dendrocopos leucotos

BALTANUGARIS GENYS (Dendrocopos leucotos), geninių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, sėsli rūšis.

Biologija

Tuoktuvinius tarškesius galima išgirsti jau vasario mėn. Peri sutrūnijusių (dažniausiai lapuočių) medžių kamienuose išsikaltuose uoksuose. Uoksus kalti pradeda balandžio pradžioje. Balandžio pabaigoje patelė sudeda 3 – 6 baltus, blizgančius kiaušinius. Peri abu porelės nariai 14 – 16 parų. Jaunikliai iš uokso išskrenda būdami 27 – 29 dienų amžiaus. Skirtingai nuo kitų genių rūšių, baltnugariai – gana tylūs ir baikštūs paukščiai.

Minta daugiausiai įvairių vabzdžių lervomis, vikšrais, vabalais, ilgakojais uodais. Retkarčiais lesa eglių ir pušų sėklas.

Biotopas

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena paupių, kitų vandens telkinių lapuotynuose, užmirkusiuose juodalksnynuose, beržynuose, mišriuose eglynuose.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 900 - 1200 perinčių porų. Mažeikių rajone gana dažnai stebima, negausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 20 – 25 poros.

Radimvietės

Daugiausiai porų peri Ventos, Vadaksties ir Varduvos paupių lapuotynuose, pavienės poros – Dautarų, Grauminalio miškuose, prie Skutulo tvenkinio.

Apsauga

Raudonoji knyga (3 kategorija), Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.