Baltanugaris genys
| Baltanugaris genys | |
|---|---|
 | |
| Baltanugaris genys (Dendrocopos leucotos) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Gyvūnai Animalia |
| Tipas | Chordiniai Chordata |
| Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
| Klasė | Paukščiai Aves |
| Būrys | Geniniai paukščiai Piciformes |
| Šeima | Geniniai Picidae |
| Gentis | Margieji geniai Dendrocopos |
| Rūšis | Baltanugaris genys Dendrocopos leucotos |
|
| |
BALTANUGARIS GENYS (Dendrocopos leucotos), geninių šeimos paukštis.
Statusas
Rajono teritorijoje perinti, sėsli rūšis.
Biologija
Tuoktuvinius tarškesius galima išgirsti jau vasario mėn. Peri sutrūnijusių (dažniausiai lapuočių) medžių kamienuose išsikaltuose uoksuose. Uoksus kalti pradeda balandžio pradžioje. Balandžio pabaigoje patelė sudeda 3 – 6 baltus, blizgančius kiaušinius. Peri abu porelės nariai 14 – 16 parų. Jaunikliai iš uokso išskrenda būdami 27 – 29 dienų amžiaus. Skirtingai nuo kitų genių rūšių, baltnugariai – gana tylūs ir baikštūs paukščiai.
Minta daugiausiai įvairių vabzdžių lervomis, vikšrais, vabalais, ilgakojais uodais. Retkarčiais lesa eglių ir pušų sėklas.
Biotopas
Veisimosi laikotarpiu apsigyvena paupių, kitų vandens telkinių lapuotynuose, užmirkusiuose juodalksnynuose, beržynuose, mišriuose eglynuose.
Paplitimas ir gausumas
Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 900 - 1200 perinčių porų. Mažeikių rajone gana dažnai stebima, negausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 20 – 25 poros.
Radimvietės
Daugiausiai porų peri Ventos, Vadaksties ir Varduvos paupių lapuotynuose, pavienės poros – Dautarų, Grauminalio miškuose, prie Skutulo tvenkinio.
Apsauga
Raudonoji knyga (3 kategorija), Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.