Apyninė liucerna
| Apyninė liucerna | |
|---|---|
| Nuotraukos laikinai nėra | |
| Apyninė liucerna (Medicago lupulina) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Pupiečiai Fabales |
| Šeima | Pupiniai Fabaceae |
| Gentis | Liucerna Medicago |
| Rūšis | Apyninė liucerna Medicago lupulina L. |
|
| |
APYNINĖ LIUCERNA (Medicago lupulina), pupinių (Fabaceae) šeimos žolinis augalas.
Aukštis 10-60 cm. Stiebai ploni, gulsti, beveik nuo pat pamato išsišakoję, padengti plaukeliais. Lapkočiai 1-7 cm ilgio. Lapai susideda iš trijų lapelių. Lapeliai iki 0,7-1,5 cm ilgio ir 0,3-1 cm pločio, atvirkščiai kiaušiniški, viršūninėje dalyje dantyti. Lapelių viršutinė ir apatinė pusės apaugusi prigulusiais plaukeliais. Vidurinysis lapelis ant ilgesnio kotelio, negu šoniniai. Žiedynkočiai ploni, apaugę prigulusiais plaukeliais, 1,5-3 cm ilgio, pažastiniai, ilgesni už lapus. Žiedkočiai plaukuoti. Žiedai smulkūs, 2-3 mm ilgio, po 10-30 susitelkę tankiose galvutės pavidalo kekėse, kurios 0,4-1,5 cm ilgio ir apie 0,5 cm pločio. Vainikėlis geltonas, peržydėjęs nukrinta. Žydi gegužės-rugsėjo mėn. Ankštys pūstos, juodos, su 3 ar 5 išsišakojusiomis išilginėmis gyslomis, su viena sėkla. Sėklos kiaušiniškos, žalsvai gelsvos arba rudos.
Savybės ir panaudojimas
Augalas medingas. Gerai ėda gyvuliai, be to gerai pakelia ganymą, o pašarine verte prilygsta raudoniesiems dobilams. Laukuose pasitaiko kaip piktžolė. Atspari šalčiams ir sausroms.
Paplitimas Mažeikių rajone
Auga sausose pievose ir ganyklose, šlaituose, pakelėse. Dažnas.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 117. ISBN 9986-767-02-1.