Albertas Švažas

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Memorialinis paminklas žuvimo vietoje

ŠVAŽAS ALBERTAS (slap. Vilius, Vilkas, g. 1918 m., kt. duomenimis – 1919 m. Rekečių k. - žuvo 1948-01-07 Milių k.), Lietuvos kariuomenės savanoris, Tėvynės apsaugos rinktinės narys, rezistencinio pasipriešinimo dalyvis.

Mokėsi Juodeikių kaimo pradžios mokykloje, Mažeikių ir Šiaulių gimnazijose. Buvo baigęs 6 klases. Mokslų nebaigė, nes tėvai nebegalėjo materialiai padėti. Šeimoje buvo šeši vaikai. Tėvas ir prosenelis – geležinkelininkai. 1937 m. savanoriu išėjo tarnauti į Nepriklausomos Lietuvos kariuomenę. Tarnavo Radviliškio inžinieriniame batalione, vėliau – Vilniaus geležinkelio stoties komendantūroje. Jam buvo suteiktas vyresniojo puskarininkio laipsnis. Baigęs karo tarnybą, įsidarbino Linkaičių ginklų fabrike. Netrukus grįžo į Viekšnius ir pradėjo remontuoti geležinkelį. 1941-1944 m. dirbo Viekšniuose prekių paskirstymo punkto vedėju. Buvo Tėvynės apsaugos rinktinės narys. 1944 m. Viekšniuose sukūrė savigynos būrį.

Po karo įsijungė į rezistencinę veiklą, vadovavo antrajam būriui, kuris turėjo bazę Gegrėnų kaime. Kurį laiką buvo „Alkos" rinktinės štabo ūkio dalies vedėju. Tada šios rinktinės štabas bazavosi Alsėdžių, Platelių, Kalvarijos, Sedos, Ylakių apylinkėse. Šiam štabui įsivėlus į tarybinių saugumiečių pinkles, A. Švažas 1944 m. liepos mėn. atsidūrė Plinkšių apylinkėse. Jam tada pavyko išsisukti iš kėgėbistų rankų. Kadangi jis buvo ne vietinis, plinkšiškiai LLA kovotojai jo nepripažino ir nepasitikėjo, tad į savo būrį jo nepriėmė. Tada A. Švažas užmezgė ryšius su Tirkšlių LLA kovotojais. Tačiau ir čia kilo nesutarimų. A. Švažas nesutiko būti eilinis kovotojas. Norėjo būti vadas. Tirkšliškiai nesutiko jam paklusti, todėl jis grįžo į savo gimtąsias Viekšnių apylinkes. Kurį laiką slapstėsi Palnosų kaime, Domo Dargio sodyboje. Netrukus ir čia pasidarė nesaugu. Jis nuolat ieškojo ryšių su vietiniais LLA kovotojais. Taip ėjo iš sodybos į sodybą. Kai kur išsikasdavo bunkerį, kai kada pamiegodavo pakrūmėje ar šieno kaugėje. 1947 m. vasarą atsidūrė Milių kaime. Susirado bendraminčius Leoną Jonuškį ir Praną Šiuipį, besislapstančius nuo tarybinės kariuomenės. 1948-01-07 žuvo Milių bunkeryje kartu su Pranu Šiuipiu, apsupti NKVD smogikų.

Šaltiniai

  • Riauka A. Žuvo nepaklusę prievartai // Santarvė. - 1998. - Nr. 92.
  • Muturas A. Žuvo už laisvę // Būdas žemaičių. - 2000. - Nr. 51.
  • Muturas A. Kur Alberto Švažo kapas? // Būdas žemaičių. - 2000. - Nr. 71.
  • Ruginis A. Paminėtos partizanų žūties metinės // Būdas žemaičių. - 2013. - Nr. 3. - P. 2, 10.