Želmeninė žąsis

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Želmeninė žąsis
Nuotraukos laikinai nėra
Želmeninė žąsis (Anser fabalis)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Žąsiniai paukščiai
Anseriformes
Šeima Antiniai
Anatidae
Gentis Žąsys
Anser
Rūšis Želmeninė žąsis
Anser fabalis
(Latham, 1787)

ŽELMENINĖ ŽĄSIS (Anser fabalis), antinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje neperinti, migracijų metu įprasta rūšis.

Biologija

Lizdus dažniausiai krauna atviroje tundroje, užmirkusiose, pelkėtose vietovėse, upių slėniuose. Lizdą suka tiek patinas, tiek patelė iš sausų įvairių augalų rūšių stiebų, šonus ir gūžtą iškloja minkštais pūkais bei plunksnomis. Deda dažniausiai 3 - 6 šviesiai gelsvus, kiek blizgančius kiaušinius. Kiaušinius peri tik patelė apie 25 dienas. Patinas nuolat budi perimvietės teritorijoje. Išsiritę jaunikliai nuvedami į maistu turtingas užmirkusias pievas, vėliau, jau gerokai paaugusius į atviresnius vandens plotus.

Maitinasi įvairiais žoliniais augalais, uogomis. Migruodamos daugiausiai maitinasi žiemkenčių želmenimis.

Biotopai

Veisimosi metu apsigyvena tundrinio pobūdžio kraštovaizdyje, kur gausu vandens telkinių. Migracijų metu maitintis nusileidžia ganyklose, drėgnose pievose, želmenų laukuose. Labiau pasirenka atviresnius plotus netoli vandens telkinių.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje neperinti, migruojanti rūšis. Mažeikių rajone pavasarinių - rudeninių migracijų metu gana dažnai stebima atviresniuose laukuose, kiek rečiau - didesniuose vandens telkiniuose.

Radimvietės

Aptinkama įvairiose rajono vietose, kiek dažnesnė šiaurinėje ir rytinėje dalyje.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.