Šiaurinė pilkoji zylė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Šiaurinė pilkoji zylė
Nuotraukos laikinai nėra
Šiaurinė pilkoji zylė (Parus montanus)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Žvirbliniai paukščiai
Passeriformes
Šeima Zyliniai
Paridae
Gentis Zylės
Parus
Rūšis Šiaurinė pilkoji zylė
Parus montanus
Linnaeus, 1758

ŠIAURINĖ PILKOJI ZYLĖ (Parus montanus), zylinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, žiemojanti rūšis.

Biologija

Sudaro pastovias, kartais visam gyvenimui, poras. Pirmąsias patinų giesmes ar jų fragmentus galima išgirsti gruodį ar sausį, tačiau intensyviausiai čiulba kovo – balandžio mėn. Peri dažniausiai pačių išsikaltuose uoksuose, sutrūnijusių juodalksnių, baltalksnių, beržų, drebulių, eglių, pušų stuobriuose. Lizdą suka iš sausų žolių stiebelių, samanų, gūžtą iškloja vilna (voverių, kiškių), dažniausiai su pūkų ir voratinklių priemaiša. Balandžio antroje pusėje – gegužės mėn. patelė padeda paprastai 7 – 8 baltus su rudai – raudonomis dėmelėmis kiaušinius. Peri tik patelė 13 – 14 parų. Jauniklius maitina abu tėvai 18 – 20 dienų. Gūžtą palikusius jauniklius tėvai papildomai globoja 7 – 10 dienų. Per vasarą išveda vieną jauniklių vadą.

Minta daugiausiai drugių vikšrais, vorais, jų kokonais. Sulesa nemažai uodų, musių, vabalų. Rudenį ir žiemą lesa eglių, pušų, kadagių sėklas.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena įvairiuose lapuočių, spygliuočių ar mišriuose miškuose. Labiausiai mėgsta šlapius, užmirkusius medynus. Vengia sausų pušynų, parkų, sodų.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 80000 - 110000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, tolygiai miškingose vietovėse paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 2000 – 2500 porų.

Radimvietės

Peri visuose miškuose, daugelyje miškelių.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.