Lūšės partizanų būrys: Skirtumas tarp puslapio versijų
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''LŪŠĖS PARTIZANŲ BŪRYS'''. | '''LŪŠĖS PARTIZANŲ BŪRYS'''. | ||
1941 m. birželio 23 d. susiformavo Lūšės partizanų būrys, kuriame iš pradžių buvo 7 nariai. Į būrį įstojo Lūšės šauliai, Lūšės kooperatyvo vedėjas [[Mylė Augustas|Augustas Mylė]], pasienio policininkas Dubickas. Turėjo 4 šautuvus ir 3 pistoletus. Būriui vadovavo atsargos leitenantas [[Adamkavičius Henrikas|Henrikas Adamkavičius]] (prezidento Valdo Adamkausk pusbrolis). A. Mylė buvo paskirtas saugoti kooperatyvo, Vincas Dubickas - [[Lūšės geležinkelio stotis|Lūšės geležinkelio stoties]]. Tą pačią dieną prie būrio prisidėjo dar du partizanai. Septyni partizanai su vadu išėjo į Pikelių miestelį pasikviesti pastiprinimo, kad padėtų nuginkluoti raudonarmiečius. Grįžtant su dviem vežimais ginklų ir kitos amunicijos vyko susirėmimas. Du Lūšės partizanų būrio nariai buvo lengvai sužeisti, vienas Pikelių būrio sukilėlis žuvo, 4 sužeisti, nukauta 11 rusų karių ir 4 paimti į nelaisvę. Būrys atsivežė du lengvuosius ir vieną sunkųjį kulkosvaidžius, visi partizanai gavo po šautuvą, šovinių ir granatų. Būstinė buvo įrengta „Žemaitijos" pieninės didžiojoje salėje, iš pradžių slapstėsi miške. Vakare prie būrio prisidėjo dar du partizanai - iš viso buvo 12. | 1941 m. birželio 23 d. susiformavo Lūšės partizanų būrys, kuriame iš pradžių buvo 7 nariai. Į būrį įstojo Lūšės šauliai, Lūšės kooperatyvo vedėjas [[Mylė Augustas|Augustas Mylė]], pasienio policininkas Vincas Dubickas. Turėjo 4 šautuvus ir 3 pistoletus. Būriui vadovavo atsargos leitenantas [[Adamkavičius Henrikas|Henrikas Adamkavičius]] (prezidento Valdo Adamkausk pusbrolis). A. Mylė buvo paskirtas saugoti kooperatyvo, Vincas Dubickas - [[Lūšės geležinkelio stotis|Lūšės geležinkelio stoties]]. Tą pačią dieną prie būrio prisidėjo dar du partizanai. Septyni partizanai su vadu išėjo į Pikelių miestelį pasikviesti pastiprinimo, kad padėtų nuginkluoti raudonarmiečius. Grįžtant su dviem vežimais ginklų ir kitos amunicijos vyko susirėmimas. Du Lūšės partizanų būrio nariai buvo lengvai sužeisti, vienas Pikelių būrio sukilėlis žuvo, 4 sužeisti, nukauta 11 rusų karių ir 4 paimti į nelaisvę. Būrys atsivežė du lengvuosius ir vieną sunkųjį kulkosvaidžius, visi partizanai gavo po šautuvą, šovinių ir granatų. Būstinė buvo įrengta „Žemaitijos" pieninės didžiojoje salėje, iš pradžių slapstėsi miške. Vakare prie būrio prisidėjo dar du partizanai - iš viso buvo 12. | ||
Birželio 24 d. ryte, apie 8 val., iš Mažeikių traukiniu trimis keleiviniais vagonais atvažiavę raudonarmiečiai Lūšės geležinkelio stotyje suėmė V. Dubicką, kuris čia patruliavo neginkluotas ir stoties viršininką Blažaitį. Traukiniui su suimtaisiais ir tremtiniais išvykus į Vainodės stotį, Lūšės partizanų būrio nariai sudarė veikimo planą - nuversti traukinį ir išlaisvinti Dubicką ir Blažaitį. Paprašė Židikų partizanų paramos. Jų vadas Klemenas Ališauskas paramą pažadėjo. Gavę iš latvių partizanų žinią, kad traukinys į Latviją neįleidžiamas it grįžta atbuline eiga į Lūšę, Lūšės partizanai su geležinkelininkais atpalaidavo vieną geležinkelio bėgių liniją ir apie metrą pasuko ją į šoną. Tuo pačiu lengvuosius kulkosvaidžius sustatė griviuose palei kraštus, o sunkųjš paliko atsargai, nes trūko sukilėlių. | Birželio 24 d. ryte, apie 8 val., iš Mažeikių traukiniu trimis keleiviniais vagonais atvažiavę raudonarmiečiai Lūšės geležinkelio stotyje suėmė V. Dubicką, kuris čia patruliavo neginkluotas ir stoties viršininką Blažaitį. Traukiniui su suimtaisiais ir tremtiniais išvykus į Vainodės stotį, Lūšės partizanų būrio nariai sudarė veikimo planą - nuversti traukinį ir išlaisvinti Dubicką ir Blažaitį. Paprašė Židikų partizanų paramos. Jų vadas Klemenas Ališauskas paramą pažadėjo. Gavę iš latvių partizanų žinią, kad traukinys į Latviją neįleidžiamas it grįžta atbuline eiga į Lūšę, Lūšės partizanai su geležinkelininkais atpalaidavo vieną geležinkelio bėgių liniją ir apie metrą pasuko ją į šoną. Tuo pačiu lengvuosius kulkosvaidžius sustatė griviuose palei kraštus, o sunkųjš paliko atsargai, nes trūko sukilėlių. | ||
| 7 eilutė: | 7 eilutė: | ||
Keturių vagonų grįžtantis traukinys privažiavo išardytąją liniją, garvežys prie kelio pervažos nuvirto į griovį, o vagonai pakrypę liko stovėti. Pagalba iš Židikų dar nebuvo pasirodžiusi, nes ten įvyko nelaimingas atsitikimas - netyčia iššovus lengvajam kulkosvaidžiui žuvo Strikaitis, dar du sukilėliai buvo sužeisti. | Keturių vagonų grįžtantis traukinys privažiavo išardytąją liniją, garvežys prie kelio pervažos nuvirto į griovį, o vagonai pakrypę liko stovėti. Pagalba iš Židikų dar nebuvo pasirodžiusi, nes ten įvyko nelaimingas atsitikimas - netyčia iššovus lengvajam kulkosvaidžiui žuvo Strikaitis, dar du sukilėliai buvo sužeisti. | ||
Įvyko susirėmimas tarp raudonarmiečių ir dvylikos gerai ginkluotų Lūšės partizanų; kova truko apie 25 minutes. Susirėmimo metu žuvo ir buvo suimta 84 sovietiniai kariai, 16 jų žuvo ir 8 buvo sužeisti, apie 10 pabėgo. Iš 152 civilių keturi žuvo, 18 buvo sužeista. Žuvo partizanas Dubickas, stoties viršininkas Blažaitis lengvai sužeistas. Po susirėmimo atskubėjo į pagalbą ir Židikų partizanai (vadas K. Ališaukas ir 20 partizanų). Belaisviai raudonarmiečiai buvo uždaryti girininkijos daržinėje ir saugomi sustiprintos sargybos, o po poros savaičių išvežti į Mažeikius. Civiliai latvių trmetiniai laikinai globai išskirstyti pas lietuvių ir latvių ūkininkus ir po savaitės sugrįžo į Latviją. Birželio 25 d. Lūšės partizanų būryje jau buvo 36 partizanai. | Įvyko susirėmimas tarp raudonarmiečių ir dvylikos gerai ginkluotų Lūšės partizanų; kova truko apie 25 minutes. Susirėmimo metu žuvo ir buvo suimta 84 sovietiniai kariai, 16 jų žuvo ir 8 buvo sužeisti, apie 10 pabėgo. Iš 152 civilių keturi žuvo, 18 buvo sužeista. Žuvo partizanas V.Dubickas, stoties viršininkas Blažaitis lengvai sužeistas. Po susirėmimo atskubėjo į pagalbą ir Židikų partizanai (vadas K. Ališaukas ir 20 partizanų). Belaisviai raudonarmiečiai buvo uždaryti girininkijos daržinėje ir saugomi sustiprintos sargybos, o po poros savaičių išvežti į Mažeikius. Civiliai latvių trmetiniai laikinai globai išskirstyti pas lietuvių ir latvių ūkininkus ir po savaitės sugrįžo į Latviją. Birželio 25 d. Lūšės partizanų būryje jau buvo 36 partizanai. | ||
Birželio 25 d. po pietų įvyko aršesnės kautynės su raudonarmiečiais, besitraukiančiais iš Vainodės karo aerodromo. Čia žuvo antras partizanų būrio partizanas Butkus, kuris birželio 26 d. palaidotas, o du buvo lengvai sužeisti. Kitą dieną būryje jau buvo 50 žmonių. Lūšės partizanai du kartus pagalbą suteikė ir gretimų apylinkių partizanams. Liepos mėn. būrys išformuotas. | Birželio 25 d. po pietų įvyko aršesnės kautynės su raudonarmiečiais, besitraukiančiais iš Vainodės karo aerodromo. Čia žuvo antras partizanų būrio partizanas Butkus, kuris birželio 26 d. palaidotas, o du buvo lengvai sužeisti. Kitą dieną būryje jau buvo 50 žmonių. Lūšės partizanai du kartus pagalbą suteikė ir gretimų apylinkių partizanams. Liepos mėn. būrys išformuotas. | ||
2011 m. liepos 6 d. ties pervaža atidengtas paminklinis akmuo, skirtas 70-osioms mūšio prie Lūšės metinėms paminėti. Ant akmens įamžintos Vinco Dubicko ir Kosto Statkaus pavardės. Paminklo autorius - skulptorius [[Steponavičius Zenonas|Zenonas Steponavičius]]. Akmenį pašventino Židikų parapijos klebonas Egidijus Jurgelevičius, meninėje programoje dalyvavo Židikų Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos vidurinės mokyklos mokiniai, svečiai iš Latvijos – Kalnu miesto vidurinės mokyklos moksleiviai, Mažeikių tremtinių ir politinių kalinių choras „Atmintis“. | 2011 m. liepos 6 d. ties pervaža atidengtas paminklinis akmuo, skirtas 70-osioms mūšio prie Lūšės metinėms paminėti. Ant akmens įamžintos Vinco Dubicko (g. 1910 m.) ir Kosto Statkaus (g. 1914) pavardės. Paminklo autorius - skulptorius [[Steponavičius Zenonas|Zenonas Steponavičius]]. Akmenį pašventino Židikų parapijos klebonas Egidijus Jurgelevičius, meninėje programoje dalyvavo Židikų Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos vidurinės mokyklos mokiniai, svečiai iš Latvijos – Kalnu miesto vidurinės mokyklos moksleiviai, Mažeikių tremtinių ir politinių kalinių choras „Atmintis“ (vad. Zita Gužauskienė) ir kt. Į renginį atvyko LR Seimo narys Rytas Kupčinskas, Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys, Tarybos nariai: Laima Nagienė, Rimantas Norkus ir Leonas Mitkus, Šaulių sąjungos nariai, 1941-ųjų metų įvykių liudininkai, Židikų seniūnijos gyventojai. | ||
== Šaltiniai == | == Šaltiniai == | ||
12:07, 8 liepos 2011 versija
LŪŠĖS PARTIZANŲ BŪRYS.
1941 m. birželio 23 d. susiformavo Lūšės partizanų būrys, kuriame iš pradžių buvo 7 nariai. Į būrį įstojo Lūšės šauliai, Lūšės kooperatyvo vedėjas Augustas Mylė, pasienio policininkas Vincas Dubickas. Turėjo 4 šautuvus ir 3 pistoletus. Būriui vadovavo atsargos leitenantas Henrikas Adamkavičius (prezidento Valdo Adamkausk pusbrolis). A. Mylė buvo paskirtas saugoti kooperatyvo, Vincas Dubickas - Lūšės geležinkelio stoties. Tą pačią dieną prie būrio prisidėjo dar du partizanai. Septyni partizanai su vadu išėjo į Pikelių miestelį pasikviesti pastiprinimo, kad padėtų nuginkluoti raudonarmiečius. Grįžtant su dviem vežimais ginklų ir kitos amunicijos vyko susirėmimas. Du Lūšės partizanų būrio nariai buvo lengvai sužeisti, vienas Pikelių būrio sukilėlis žuvo, 4 sužeisti, nukauta 11 rusų karių ir 4 paimti į nelaisvę. Būrys atsivežė du lengvuosius ir vieną sunkųjį kulkosvaidžius, visi partizanai gavo po šautuvą, šovinių ir granatų. Būstinė buvo įrengta „Žemaitijos" pieninės didžiojoje salėje, iš pradžių slapstėsi miške. Vakare prie būrio prisidėjo dar du partizanai - iš viso buvo 12.
Birželio 24 d. ryte, apie 8 val., iš Mažeikių traukiniu trimis keleiviniais vagonais atvažiavę raudonarmiečiai Lūšės geležinkelio stotyje suėmė V. Dubicką, kuris čia patruliavo neginkluotas ir stoties viršininką Blažaitį. Traukiniui su suimtaisiais ir tremtiniais išvykus į Vainodės stotį, Lūšės partizanų būrio nariai sudarė veikimo planą - nuversti traukinį ir išlaisvinti Dubicką ir Blažaitį. Paprašė Židikų partizanų paramos. Jų vadas Klemenas Ališauskas paramą pažadėjo. Gavę iš latvių partizanų žinią, kad traukinys į Latviją neįleidžiamas it grįžta atbuline eiga į Lūšę, Lūšės partizanai su geležinkelininkais atpalaidavo vieną geležinkelio bėgių liniją ir apie metrą pasuko ją į šoną. Tuo pačiu lengvuosius kulkosvaidžius sustatė griviuose palei kraštus, o sunkųjš paliko atsargai, nes trūko sukilėlių.
Keturių vagonų grįžtantis traukinys privažiavo išardytąją liniją, garvežys prie kelio pervažos nuvirto į griovį, o vagonai pakrypę liko stovėti. Pagalba iš Židikų dar nebuvo pasirodžiusi, nes ten įvyko nelaimingas atsitikimas - netyčia iššovus lengvajam kulkosvaidžiui žuvo Strikaitis, dar du sukilėliai buvo sužeisti.
Įvyko susirėmimas tarp raudonarmiečių ir dvylikos gerai ginkluotų Lūšės partizanų; kova truko apie 25 minutes. Susirėmimo metu žuvo ir buvo suimta 84 sovietiniai kariai, 16 jų žuvo ir 8 buvo sužeisti, apie 10 pabėgo. Iš 152 civilių keturi žuvo, 18 buvo sužeista. Žuvo partizanas V.Dubickas, stoties viršininkas Blažaitis lengvai sužeistas. Po susirėmimo atskubėjo į pagalbą ir Židikų partizanai (vadas K. Ališaukas ir 20 partizanų). Belaisviai raudonarmiečiai buvo uždaryti girininkijos daržinėje ir saugomi sustiprintos sargybos, o po poros savaičių išvežti į Mažeikius. Civiliai latvių trmetiniai laikinai globai išskirstyti pas lietuvių ir latvių ūkininkus ir po savaitės sugrįžo į Latviją. Birželio 25 d. Lūšės partizanų būryje jau buvo 36 partizanai.
Birželio 25 d. po pietų įvyko aršesnės kautynės su raudonarmiečiais, besitraukiančiais iš Vainodės karo aerodromo. Čia žuvo antras partizanų būrio partizanas Butkus, kuris birželio 26 d. palaidotas, o du buvo lengvai sužeisti. Kitą dieną būryje jau buvo 50 žmonių. Lūšės partizanai du kartus pagalbą suteikė ir gretimų apylinkių partizanams. Liepos mėn. būrys išformuotas.
2011 m. liepos 6 d. ties pervaža atidengtas paminklinis akmuo, skirtas 70-osioms mūšio prie Lūšės metinėms paminėti. Ant akmens įamžintos Vinco Dubicko (g. 1910 m.) ir Kosto Statkaus (g. 1914) pavardės. Paminklo autorius - skulptorius Zenonas Steponavičius. Akmenį pašventino Židikų parapijos klebonas Egidijus Jurgelevičius, meninėje programoje dalyvavo Židikų Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos vidurinės mokyklos mokiniai, svečiai iš Latvijos – Kalnu miesto vidurinės mokyklos moksleiviai, Mažeikių tremtinių ir politinių kalinių choras „Atmintis“ (vad. Zita Gužauskienė) ir kt. Į renginį atvyko LR Seimo narys Rytas Kupčinskas, Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys, Tarybos nariai: Laima Nagienė, Rimantas Norkus ir Leonas Mitkus, Šaulių sąjungos nariai, 1941-ųjų metų įvykių liudininkai, Židikų seniūnijos gyventojai.
Šaltiniai
- Mylė A. Sukilimas Lūšėje.
- Marius Stonys. Iš dvylikos sukilėlių jubiliejaus sulaukė tik vienas // Santarvė. - 2011. - Liep. 5. - Nr. 75. - P. 1,3.