Lūšės partizanų būrys: Skirtumas tarp puslapio versijų
| 3 eilutė: | 3 eilutė: | ||
1941 m. birželio 23 d. susiformavo Lūšės partizanų būrys, kuriame iš pradžių buvo 7 nariai. Į būrį įstojo Lūšės šauliai, Lūšės kooperatyvo vedėjas [[Mylė Augustas|Augustas Mylė]], pasienio policininkas Dubickas. Turėjo 4 šautuvus ir 3 pistoletus. Būriui vadovavo atsargos leitenantas [[Adamkavičius Henrikas|Henrikas Adamkavičius]]. A. Mylė buvo paskirtas saugoti kooperatyvo, Dubickas - [[Lūšės geležinkelio stotis|Lūšės geležinkelio stoties]]. Tą pačią dieną prie būrio prisidėjo dar du partizanai. Septyni partizanai su vadu išėjo į Pikelių miestelį pasikviesti pastiprinimo, kad padėtų nuginkluoti raudonarmiečius. Grįžtant su dviem vežimais ginklų ir kitos amunicijos vyko susirėmimas. Du Lūšės partizanų būrio nariai buvo lengvai sužeisti, vienas Pikelių būrio sukilėlis žuvo, 4 sužeisti, nukauta 11 rusų karių ir 4 paimti į nelaisvę. Būrys atsivežė du lengvuosius ir vieną sunkųjį kulkosvaidžius, visi partizanai gavo po šautuvą, šovinių ir granatų. Būstinė buvo įrengta „Žemaitijos" pieninės didžiojoje salėje, iš pradžių slapstėsi miške. Vakare prie būrio prisidėjo dar du partizanai - iš viso buvo 12. | 1941 m. birželio 23 d. susiformavo Lūšės partizanų būrys, kuriame iš pradžių buvo 7 nariai. Į būrį įstojo Lūšės šauliai, Lūšės kooperatyvo vedėjas [[Mylė Augustas|Augustas Mylė]], pasienio policininkas Dubickas. Turėjo 4 šautuvus ir 3 pistoletus. Būriui vadovavo atsargos leitenantas [[Adamkavičius Henrikas|Henrikas Adamkavičius]]. A. Mylė buvo paskirtas saugoti kooperatyvo, Dubickas - [[Lūšės geležinkelio stotis|Lūšės geležinkelio stoties]]. Tą pačią dieną prie būrio prisidėjo dar du partizanai. Septyni partizanai su vadu išėjo į Pikelių miestelį pasikviesti pastiprinimo, kad padėtų nuginkluoti raudonarmiečius. Grįžtant su dviem vežimais ginklų ir kitos amunicijos vyko susirėmimas. Du Lūšės partizanų būrio nariai buvo lengvai sužeisti, vienas Pikelių būrio sukilėlis žuvo, 4 sužeisti, nukauta 11 rusų karių ir 4 paimti į nelaisvę. Būrys atsivežė du lengvuosius ir vieną sunkųjį kulkosvaidžius, visi partizanai gavo po šautuvą, šovinių ir granatų. Būstinė buvo įrengta „Žemaitijos" pieninės didžiojoje salėje, iš pradžių slapstėsi miške. Vakare prie būrio prisidėjo dar du partizanai - iš viso buvo 12. | ||
Birželio 24 d. ryte iš Mažeikių traukiniu | Birželio 24 d. ryte, apie 8 val., iš Mažeikių traukiniu trimis keleiviniais vagonais atvažiavę raudonarmiečiai Lūšės geležinkelio stotyje suėmė Dubicką, kuris čia patruliavo neginkluotas ir stoties viršininką Blažaitį. Traukiniui su suimtaisiais ir tremtiniais išvykus į Vainodės stotį, Lūšės partizanų būrio nariai sudarė veikimo planą išlaisvinti Dubicką ir Blažaitį. Paprašė Židikų partizanų paramos. Jų vadas Klemeas Ališauskas paramą pažadėjo. Gavę iš latvių partizanų žinią, kad traukinys į Latviją neįleidžiamas į grįžta atbuline eiga į Lūšę, Lūšės partizanai atpalaidavo vieną geležinkelio bėgių liniją ir apie metrą pasuko ją į šoną. Tuo pačiu reikiamose pozicijose išstatė kulkosvaidžius. Keturių vagonų grįžtantis traukinys privažiavo išardytąją liniją, garvežys nuvirto į griovį, o vagonai pakrypę liko stovėti. Įvyko susirėmimas tarp raudonarmiečių ir partizanų. Atskubėjus į pagalbą Židikų partizanams žuvo ir buvo suimta 84 sovietiniai kariai, 16 žuvo ir 8 buvo sužeisti, apie 10 pabėgo. Iš 152 civilių keturi žuvo, 18 buvo sužeista. Žuvo partizanas Dubickas, stoties viršininkas lengvai sužeistas. Neatsargiai elgiantis su kulkosvaidžiu žuvo partizanas Strikaitis ir du sužeisti. Belaisviai raudonarmiečiai buvo uždaryti girininkijos daržinėje ir saugomi sustiprintos sargybos, civiliai trmetiniai laikinai globai išdalinti vietiniams latviams ūkininkams. Birželio 25 d. Lūšės partizanų būryje jau buvo 36 partizanai. | ||
Birželio 25 d. po pietų įvyko aršesnės kautynės su raudonarmiečiais, besitraukiančiais iš Vainodės karo aerodromo. Čia žuvo antras partizanų būrio partizanas Butkus, kuris birželio 26 d. palaidotas. Kitą dieną būryje jau buvo 50 žmonių. Lūšės partizanai du kartus pagalbą suteikė ir gretimų apylinkių partizanams. Po poros savaičių belaisviai rusų kariai buvo išvežti į Mažeikius, civiliai latviai grįžo namo. Po to būrys išformuotas. | Birželio 25 d. po pietų įvyko aršesnės kautynės su raudonarmiečiais, besitraukiančiais iš Vainodės karo aerodromo. Čia žuvo antras partizanų būrio partizanas Butkus, kuris birželio 26 d. palaidotas. Kitą dieną būryje jau buvo 50 žmonių. Lūšės partizanai du kartus pagalbą suteikė ir gretimų apylinkių partizanams. Po poros savaičių belaisviai rusų kariai buvo išvežti į Mažeikius, civiliai latviai grįžo namo. Po to būrys išformuotas. | ||
13:41, 5 liepos 2011 versija
LŪŠĖS PARTIZANŲ BŪRYS.
1941 m. birželio 23 d. susiformavo Lūšės partizanų būrys, kuriame iš pradžių buvo 7 nariai. Į būrį įstojo Lūšės šauliai, Lūšės kooperatyvo vedėjas Augustas Mylė, pasienio policininkas Dubickas. Turėjo 4 šautuvus ir 3 pistoletus. Būriui vadovavo atsargos leitenantas Henrikas Adamkavičius. A. Mylė buvo paskirtas saugoti kooperatyvo, Dubickas - Lūšės geležinkelio stoties. Tą pačią dieną prie būrio prisidėjo dar du partizanai. Septyni partizanai su vadu išėjo į Pikelių miestelį pasikviesti pastiprinimo, kad padėtų nuginkluoti raudonarmiečius. Grįžtant su dviem vežimais ginklų ir kitos amunicijos vyko susirėmimas. Du Lūšės partizanų būrio nariai buvo lengvai sužeisti, vienas Pikelių būrio sukilėlis žuvo, 4 sužeisti, nukauta 11 rusų karių ir 4 paimti į nelaisvę. Būrys atsivežė du lengvuosius ir vieną sunkųjį kulkosvaidžius, visi partizanai gavo po šautuvą, šovinių ir granatų. Būstinė buvo įrengta „Žemaitijos" pieninės didžiojoje salėje, iš pradžių slapstėsi miške. Vakare prie būrio prisidėjo dar du partizanai - iš viso buvo 12.
Birželio 24 d. ryte, apie 8 val., iš Mažeikių traukiniu trimis keleiviniais vagonais atvažiavę raudonarmiečiai Lūšės geležinkelio stotyje suėmė Dubicką, kuris čia patruliavo neginkluotas ir stoties viršininką Blažaitį. Traukiniui su suimtaisiais ir tremtiniais išvykus į Vainodės stotį, Lūšės partizanų būrio nariai sudarė veikimo planą išlaisvinti Dubicką ir Blažaitį. Paprašė Židikų partizanų paramos. Jų vadas Klemeas Ališauskas paramą pažadėjo. Gavę iš latvių partizanų žinią, kad traukinys į Latviją neįleidžiamas į grįžta atbuline eiga į Lūšę, Lūšės partizanai atpalaidavo vieną geležinkelio bėgių liniją ir apie metrą pasuko ją į šoną. Tuo pačiu reikiamose pozicijose išstatė kulkosvaidžius. Keturių vagonų grįžtantis traukinys privažiavo išardytąją liniją, garvežys nuvirto į griovį, o vagonai pakrypę liko stovėti. Įvyko susirėmimas tarp raudonarmiečių ir partizanų. Atskubėjus į pagalbą Židikų partizanams žuvo ir buvo suimta 84 sovietiniai kariai, 16 žuvo ir 8 buvo sužeisti, apie 10 pabėgo. Iš 152 civilių keturi žuvo, 18 buvo sužeista. Žuvo partizanas Dubickas, stoties viršininkas lengvai sužeistas. Neatsargiai elgiantis su kulkosvaidžiu žuvo partizanas Strikaitis ir du sužeisti. Belaisviai raudonarmiečiai buvo uždaryti girininkijos daržinėje ir saugomi sustiprintos sargybos, civiliai trmetiniai laikinai globai išdalinti vietiniams latviams ūkininkams. Birželio 25 d. Lūšės partizanų būryje jau buvo 36 partizanai.
Birželio 25 d. po pietų įvyko aršesnės kautynės su raudonarmiečiais, besitraukiančiais iš Vainodės karo aerodromo. Čia žuvo antras partizanų būrio partizanas Butkus, kuris birželio 26 d. palaidotas. Kitą dieną būryje jau buvo 50 žmonių. Lūšės partizanai du kartus pagalbą suteikė ir gretimų apylinkių partizanams. Po poros savaičių belaisviai rusų kariai buvo išvežti į Mažeikius, civiliai latviai grįžo namo. Po to būrys išformuotas.
Šaltiniai
- Mylė A. Sukilimas Lūšėje.
- Marius Stonys. Iš dvylikos sukilėlių jubiliejaus sulaukė tik vienas // Santarvė. - 2011. - Liep. 5. - Nr. 75. - P. 1,3.