Juozapas Ramanauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
S (MKE-Robotas pervadino puslapį Ramanauskas Juozapas į Juozapas Ramanauskas: Vardas->Pavardė)
 
(nerodoma 8 tarpinės versijos, sukurtos vieno naudotojo)
1 eilutė: 1 eilutė:
'''RAMANAUSKAS JUOZAPAS''' (g. 1856 m. Žiopelių k., [[Laižuvos valsčius|Laižuvos valsč.]]), korespondentas, zakristijonas.
[[Vaizdas:Ramanauskas Juozapas.MKE.jpg|thumb|right|230px|Juozapas Ramanauskas]]
'''RAMANAUSKAS JUOZAPAS''' (g. 1856 m. Žiopelių k., [[Laižuvos valsčius|Laižuvos valsč.]] - m. 1933 m. [[Laižuva|Laižuvoje]]; palaidotas [[Laižuvos kapinės|Laižuvos kapinėse]]), korespondentas, zakristijonas, draudžaimosios lietuviškos spaudos platintojas.


Mokyklos nelankė, tačiau skaityti ir rašyti mokėjo. 1841-1892 m. tarnavo poeto klebono Antano Vienažindžio zakristijonu. Spaudos draudimo metais nuo žandarų avilyje slėpė draudžiamą spaudą ir mokėjo baudas už vaikų mokymą lietuviškai savo namuose.
Mokyklos nelankė, tačiau skaityti ir rašyti mokėjo. 1875-1892 m. tarnavo poeto klebono [[Vienažindys Antanas|Antano Vienažindžio]] zakristijonu, buvo pirmasis klebono pagalbininkas ūkiniuose darbuose ir ypač bažnyčios statyboje. Po A.Vienažindžio mirties trumpam atsisakė zakristijono pareigų, savo name atidarė parduotuvę. Spaudos draudimo metais bendradarbiavo su knygnešiu Reivyčiu, nuo žandarų avilyje slėpė draudžiamą spaudą ir mokėjo baudas už vaikų mokymą lietuviškai savo namuose.


Pasivadinęs A. Dargiu jis rašė žinutes iš Laižuvos, Viekšnių ir Akmenės „Apšvietoje", „Tėvynės sarge" ir „Ūkininke", kaip įmanydamas kovojo prieš rusų ir lenkų įtaką savo apylinkės mokyklose, bažnyčiose ir viešajame gyvenime.
Pasirašinėdamas A. Dagiu ir kitais slapyvardžiais rašė žinutes iš Laižuvos, Viekšnių ir Akmenės laikraščiams „Apšvieta", „Tėvynės sargas" ir „Ūkininkas", kaip įmanydamas kovojo prieš rusų ir lenkų įtaką savo apylinkės mokyklose, bažnyčiose ir viešajame gyvenime. Per I-ąjį pasaulinį karą išgelbėjo du [[Laižuvos bažnyčia|Laižuvos bažnyčios]] varpus.


Su žmona Uršule susilaukė dviejų vaikų: inžinieriaus [[Ramanauskas Albinas|Albino Ramanausko]]  (1897-1966) ir mokytojos [[Ramanauskaitė Julija|Julijos Ramanauskaitės]] (1899-1984).
Su žmona Uršule susilaukė dviejų vaikų: inžinieriaus [[Ramanauskas Albinas|Albino Ramanausko]]  (1897-1966) ir mokytojos [[Ramanauskaitė Julija|Julijos Ramanauskaitės]] (1899-1984).
== Šaltiniai ==
<small>
* Jonas Laurinavičius. A. Vienažindžio zakristijonas // Gimtinė. - 1993 m. - Kovo 1-31. - Nr. 3.
* Laižuvos istorinė praeitis ir šiandiena, jos žemiečiai // Kraštotyrinis darbas Laižuvos bažnyčioje. - Laižuva, 2002. - P. 10.
</small>


[[Kategorija: Biografijos]]
[[Kategorija: Biografijos]]
[[Kategorija: Laižuva]]

Dabartinė 23:13, 30 lapkričio 2013 versija

Juozapas Ramanauskas

RAMANAUSKAS JUOZAPAS (g. 1856 m. Žiopelių k., Laižuvos valsč. - m. 1933 m. Laižuvoje; palaidotas Laižuvos kapinėse), korespondentas, zakristijonas, draudžaimosios lietuviškos spaudos platintojas.

Mokyklos nelankė, tačiau skaityti ir rašyti mokėjo. 1875-1892 m. tarnavo poeto klebono Antano Vienažindžio zakristijonu, buvo pirmasis klebono pagalbininkas ūkiniuose darbuose ir ypač bažnyčios statyboje. Po A.Vienažindžio mirties trumpam atsisakė zakristijono pareigų, savo name atidarė parduotuvę. Spaudos draudimo metais bendradarbiavo su knygnešiu Reivyčiu, nuo žandarų avilyje slėpė draudžiamą spaudą ir mokėjo baudas už vaikų mokymą lietuviškai savo namuose.

Pasirašinėdamas A. Dagiu ir kitais slapyvardžiais rašė žinutes iš Laižuvos, Viekšnių ir Akmenės laikraščiams „Apšvieta", „Tėvynės sargas" ir „Ūkininkas", kaip įmanydamas kovojo prieš rusų ir lenkų įtaką savo apylinkės mokyklose, bažnyčiose ir viešajame gyvenime. Per I-ąjį pasaulinį karą išgelbėjo du Laižuvos bažnyčios varpus.

Su žmona Uršule susilaukė dviejų vaikų: inžinieriaus Albino Ramanausko (1897-1966) ir mokytojos Julijos Ramanauskaitės (1899-1984).

Šaltiniai

  • Jonas Laurinavičius. A. Vienažindžio zakristijonas // Gimtinė. - 1993 m. - Kovo 1-31. - Nr. 3.
  • Laižuvos istorinė praeitis ir šiandiena, jos žemiečiai // Kraštotyrinis darbas Laižuvos bažnyčioje. - Laižuva, 2002. - P. 10.