Futbolas: Skirtumas tarp puslapio versijų
| 6 eilutė: | 6 eilutė: | ||
== Istorija == | == Istorija == | ||
=== Futbolas tarpukaryje === | === Futbolas tarpukaryje === | ||
Futbolo žaidimą, kitaip spardymą, treniruotę su kamuoliu, pirmieji pastebėjo mokyklinio amžiaus vaikai, kada vokiečių kariai per Pirmąjį pasaulinį karą buvo užėmę Mažeikius. Vaikai matė, kad suaugę vyrai spardo kamuolį, bet ką tas spardymas reiškė - nė vienas nežinojo. Praėjus maždaug penkeriems metams Mažeikiuose apsigyveno futbolo mėgėjas Giniotis, kuris prieš Pirmąjį pasaulinį karą Liepojoje jau žaidė futbolą ir buvo vartininkas. Prie jo prisijungė taip pat mėgėjai, pirmieji futbolininkai Dimavičius, Jonas Skardis, Biela, Venslavičius. Giniotis supažindino visus žaidėjus su tuo metu esančiomis taisyklėmis ir technika. Nuo 1924 m. vasario 1 d. Mažeikiuose apsigyveno iš Sedos atvykęs futbolininkas Antanas Jauga, kuris futbolą žaisti išmoko tarnaudamas 1921-1923 m. kariuomenėje. Grįždamas iš kariuomenės jis atsivežė futbolo taisykles ir aikščių | Futbolo žaidimą, kitaip spardymą, treniruotę su kamuoliu, pirmieji pastebėjo mokyklinio amžiaus vaikai, kada vokiečių kariai per Pirmąjį pasaulinį karą buvo užėmę Mažeikius. Vaikai matė, kad suaugę vyrai spardo kamuolį, bet ką tas spardymas reiškė - nė vienas nežinojo. Praėjus maždaug penkeriems metams Mažeikiuose apsigyveno futbolo mėgėjas Giniotis, kuris prieš Pirmąjį pasaulinį karą Liepojoje jau žaidė futbolą ir buvo vartininkas. Prie jo prisijungė taip pat mėgėjai, pirmieji futbolininkai Dimavičius, Jonas Skardis, Biela, Venslavičius. Giniotis supažindino visus žaidėjus su tuo metu esančiomis taisyklėmis ir technika. Nuo 1924 m. vasario 1 d. Mažeikiuose apsigyveno iš Sedos atvykęs futbolininkas Antanas Jauga, kuris futbolą žaisti išmoko tarnaudamas 1921-1923 m. kariuomenėje. Grįždamas iš kariuomenės jis atsivežė futbolo taisykles ir aikščių išmatavimus ir pradėjo organizuoti Sedoje futbolo komandą „Šarūnas". Už miesto, ganyklose, gavo sklypą ir sportininkai savo jėgomis įsirengė aikštę. Šios komandos kapitonu buvo Stasys Skeivys. Pastarais 1925 m. taip persikėlė gyventi į Mažeikius ir buvo pakviestas į vietos futbolo komandą. Po poros metų tapo komandos kapitonu. Tais pačiais metais į Mažeikius atvyko Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos atstovas, kuris užverbavo Mažeikių futbolo komandą žaisti jų sąjungoje. Šį pavadinimą Mažeikių pirmieji futbolininkai gavo 1925 metų rugpjūčio mėnesį. | ||
Mažeikių futbolo komanda iš pradžių neturėjo aikštelės, todėl treniravosi nereguliariai, kiekvienoje didesnėje žemės gabaliuko aikštelėje, bet tai nepatiko žemės savininkams. Buvo susitarta su valstiečiu Stasiu Milieška ir išsinomuotas žemės sklypas dabartiniame pirmajame miesto kolektyviniame sode už 150 litų metinės nuomos. Čia buvo įrengta pirmoji futbolo aikštė, tačiau po poros metų aptikta geresnė aikštė Skurvydo pušynėlyje, Paventyje. Čia mokėdavo nuomos tik 100 litų, ir buvo geras susisiekimas. Šita aikšte naudojosi iki 1933 metų. Trečiai futbolo aikštei 1930 m. miesto savivaldybė paskyrė miško žemės sklypą (dabar čia [[Mažeikių karių kapinės|karių kapinės]]). Aikštės įrengimas užsitęsė tris metus, nes reikėjo iškirsti pušis, išrauti likusius kelmus. Mažeikių futbolo komandą | Mažeikių futbolo komanda iš pradžių neturėjo aikštelės, todėl treniravosi nereguliariai, kiekvienoje didesnėje žemės gabaliuko aikštelėje, bet tai nepatiko žemės savininkams. Buvo susitarta su valstiečiu Stasiu Milieška ir išsinomuotas žemės sklypas dabartiniame pirmajame miesto kolektyviniame sode už 150 litų metinės nuomos. Čia buvo įrengta pirmoji futbolo aikštė, tačiau po poros metų aptikta geresnė aikštė Skurvydo pušynėlyje, Paventyje. Čia mokėdavo nuomos tik 100 litų, ir buvo geras susisiekimas. Šita aikšte naudojosi iki 1933 metų. Trečiai futbolo aikštei 1930 m. miesto savivaldybė paskyrė miško žemės sklypą (dabar čia [[Mažeikių karių kapinės|karių kapinės]]). Aikštės įrengimas užsitęsė tris metus, nes reikėjo iškirsti pušis, išrauti likusius kelmus. Mažeikių futbolo komandą rėmė dešrų dirbtuvių savininkas Ilteris ir [[Mažeikių vaistinė|Mažeikių vaistinės]] provizorius Beržanskas, o iš Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos paramos nesulaukė. | ||
Lygiagrečiai tuo pačiu metu pradėjo futbolą vystyti ir žydai „Makabi" vardu. 1932 m. balandžio mėn. Tel-Avivo mieste vyko pirmoji žydų olimpiada, vad. makabiada. Šioje olimpiadoje su Lietuvos delegacija dalyvavo ir vienas žydų tautybės atstovas iš Mažeikių. Mažeikiuose buvo įkurtas [[Makabi|„Makabi"]] sąjungos skyrius, kuris kultivavo ir futbolą. | |||
== Šaltiniai == | == Šaltiniai == | ||
15:31, 21 rugpjūčio 2011 versija
FUTBOLAS, sporto šaka.
Istorija
Futbolas tarpukaryje
Futbolo žaidimą, kitaip spardymą, treniruotę su kamuoliu, pirmieji pastebėjo mokyklinio amžiaus vaikai, kada vokiečių kariai per Pirmąjį pasaulinį karą buvo užėmę Mažeikius. Vaikai matė, kad suaugę vyrai spardo kamuolį, bet ką tas spardymas reiškė - nė vienas nežinojo. Praėjus maždaug penkeriems metams Mažeikiuose apsigyveno futbolo mėgėjas Giniotis, kuris prieš Pirmąjį pasaulinį karą Liepojoje jau žaidė futbolą ir buvo vartininkas. Prie jo prisijungė taip pat mėgėjai, pirmieji futbolininkai Dimavičius, Jonas Skardis, Biela, Venslavičius. Giniotis supažindino visus žaidėjus su tuo metu esančiomis taisyklėmis ir technika. Nuo 1924 m. vasario 1 d. Mažeikiuose apsigyveno iš Sedos atvykęs futbolininkas Antanas Jauga, kuris futbolą žaisti išmoko tarnaudamas 1921-1923 m. kariuomenėje. Grįždamas iš kariuomenės jis atsivežė futbolo taisykles ir aikščių išmatavimus ir pradėjo organizuoti Sedoje futbolo komandą „Šarūnas". Už miesto, ganyklose, gavo sklypą ir sportininkai savo jėgomis įsirengė aikštę. Šios komandos kapitonu buvo Stasys Skeivys. Pastarais 1925 m. taip persikėlė gyventi į Mažeikius ir buvo pakviestas į vietos futbolo komandą. Po poros metų tapo komandos kapitonu. Tais pačiais metais į Mažeikius atvyko Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos atstovas, kuris užverbavo Mažeikių futbolo komandą žaisti jų sąjungoje. Šį pavadinimą Mažeikių pirmieji futbolininkai gavo 1925 metų rugpjūčio mėnesį.
Mažeikių futbolo komanda iš pradžių neturėjo aikštelės, todėl treniravosi nereguliariai, kiekvienoje didesnėje žemės gabaliuko aikštelėje, bet tai nepatiko žemės savininkams. Buvo susitarta su valstiečiu Stasiu Milieška ir išsinomuotas žemės sklypas dabartiniame pirmajame miesto kolektyviniame sode už 150 litų metinės nuomos. Čia buvo įrengta pirmoji futbolo aikštė, tačiau po poros metų aptikta geresnė aikštė Skurvydo pušynėlyje, Paventyje. Čia mokėdavo nuomos tik 100 litų, ir buvo geras susisiekimas. Šita aikšte naudojosi iki 1933 metų. Trečiai futbolo aikštei 1930 m. miesto savivaldybė paskyrė miško žemės sklypą (dabar čia karių kapinės). Aikštės įrengimas užsitęsė tris metus, nes reikėjo iškirsti pušis, išrauti likusius kelmus. Mažeikių futbolo komandą rėmė dešrų dirbtuvių savininkas Ilteris ir Mažeikių vaistinės provizorius Beržanskas, o iš Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos paramos nesulaukė.
Lygiagrečiai tuo pačiu metu pradėjo futbolą vystyti ir žydai „Makabi" vardu. 1932 m. balandžio mėn. Tel-Avivo mieste vyko pirmoji žydų olimpiada, vad. makabiada. Šioje olimpiadoje su Lietuvos delegacija dalyvavo ir vienas žydų tautybės atstovas iš Mažeikių. Mažeikiuose buvo įkurtas „Makabi" sąjungos skyrius, kuris kultivavo ir futbolą.
Šaltiniai
- B. Radžiūnas. Mažeikių miesto sporto istorija. Kraštotyrinis darbas. - Mažeikiai, 1976. - P. 11-71.