Balėnos

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Balėnos
Balenos.MKE.2007-07-21.jpg
Informacija
Seniūnija: Tirkšlių seniūnija
Koordinatės: 56° 10' 60 š.pl., 22° 19' 0 r.il.
Altitudė: 122 m.
Plotas: 1192,6 ha
Gyventojai: 615 (2001 m.)

BALĖNOS, Balėnai, kaimas Tirkšlių seniūnijoje, 9 km į pietus nuo Tirkšlių. Yra pagrindinė mokykla, medicinos punktas, girininkija, paštas (priklauso Telšių apskr. centriniam paštui), biblioteka, veikia kaimo bendruomenė.

Gatvės

Balėnų gyvenvietėje yra šios gatvės: Balų (ilgis 0,400 km, žvyruota), Kepyklos (0,300 km, žvyruota), Laukų (0,300 km, asfaltuota), Mokyklos (0,700 km, asfaltuota), Naujoji (0,400 km, asfaltuota), Plienakių (0,900 km, asfaltuota), Sodų (0,400 km, asfaltuota), Šilo (0,300 km, asfaltuota), Tirkšlių (0,800 km, asfaltuota), Tylioji (0,400 km, asfaltuota), Žalioji (1,100 km, asfaltuota). bendras gatvių ilgis - 6, 0 km.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1923 m. - 84 ūkiai, 527 gyv., 1959 m. - 456, 1970 m. - 516 gyv., 1973 m. - 126 kiemai, 1979 m. - 596, 1989 m. - 593, 2001 m. - 615 gyv. (299 vyr., 316 mot.).

XIX a. pab. ar XX a. pr. Balėnuose gyveno daraktorius Jonas Medika, 1965-05-25 gimė Vytautas Prialgauskas, vienas iš Lietuvos centro sąjungos Mažeikių skyriaus steigėjų, ilgametis Lietuvos centro sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas.

Istorinės žinios

Koplytstulpis Balėnų k. kryžkelėje, vad. Patogumas, 2005 m.
Balėnų kaimo kapinaitės, 2005 m.
Dar vienos kaimo kapinaitės

Kaimas pirmą kartą paminėtas 1641 metais Sedos parapijos krikštų metrikų knygoje. Tuo metu jis dažniausiai buvo vadinamas Gargždais, bet jau fiksuojamas ir pavadinimas Bolany. Sov. okupacijos metais Balėnos buvo apyl. centras (1950-1963 m.), kolūkio centrinė gyvenvietė [1].

Balėnų kaime buvo medinis koplytstulpis (past.XIX a. pab.), paskelbtas dailės paminklu (DV 1715). Apie 1976 m. šis paminklas nežinomų piktadarių sudegintas[2].

Prie kelio į Pievėnus, šalia Albertinos Gintauskienės sodybos, yra koplytėlė. Anksčiau ji stovėjo arti kelio, ant didelio plokščio akmens po beržu. Per 1966 m. per audrą beržas nuvirto, o Gintauskas akmenį su koplytėle patraukė į kitą vietą. Koplytėlė devynis kartus apvogta, išvogtos medinės skulptūros. 1987 m. įtraukta į vietinės reikšmės valstybės saugomų kultūros paminklų sąrašą. Tais metais ji restauruota, darbus atliko vietinis meistras Valauskas. Iš A. Gintauskienės duotų 4 plačių lentų jis padarė tvorelę. Senosios koplytėlės viduje buvo rastas raštelis, kurį Albertina perrašė ir įdėjo atgal. Užrašyta istorija byloja, kad šios koplytėlės fundatoriai yra Pleiniai - Gintauskų protėviai. Koplytėlė pastatyta 1851 m. Po 30-ties metų toje vietoje pastatyta didesnė koplytėlė su skulptūrėlėmis. 2003 m. sutvirtinta, perdažyta, įstatytos naujos gipsinės statulėlės.[3].

Etimologija

Apie kaimo vietovardžio kilmę yra užrašytos dvi versijos: pirma - žemės čia buvusios pelkėtos, daug balų, antra - čia gyvenantys žmonės mėgdavo baliavoti, todėl ir Balėnai. Balėnos - upelio Balėnupis daugiskaitinė forma.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

Balėnų kaimo mikrotoponiminiai vietovardžiai užrašyti apie 1973 m.

  • Barabanas - dykvietė Balėnų kaime, 2 km į pietvakarius nuo gyvenvietės, 1 km nuo Tirkšlių-Telšių kelio (9-ame kilometre). Tai užmirkęs žemės plotas, apaugęs krūmokšniais.
  • Betlija - neprižiūrimas, labai drėgnas ariamas plotas prie kelio į Sedą, 1,5 km nuo Patogumo kryžkelės, 3,5 km į pietvakarius nuo Balenų gyvenvietės. Plotas 2 ha.
  • Dvarupis - upelis.
  • Ežervietis - pelkė Balėnų k., 3 km į pietvakarius nuo Balėnų gyvenvietės, 1 km į vakarus nuo Patogumo kryžkelės. Manoma, kad čia yra buvęs ežeras. Auga smulkios pušelės, gailiai, viržiai. Yra liūnų. Plotas 22 ha.
  • Konciškės
  • Medaus giria - Balėnų miško dalis, esanti 5 km į pietvakarius nuo Balėnų gyvenvietės. Pasakojama, kad drebulių drevėse buvę daug bičių. Plotas apie 30 ha.
  • Patogumas - kryžkelė Balėnų k., 2 km į pietus nuo Balėnų gyvenvietės. Čia susikerta Sedos-Pievėnų ir Mažeikių-Telšių keliai. Kolūkių laikais čia buvo parduotuvė, pieno supirkimo punktas, autobusų stotelė. Kalbama, kad dar seniau čia gyvenęs žmogus, pas kurį vyrai galėdavo užeiti išgerti , kortomis palošti. Senieji žmonės pasakoja, kad pas jį ir laisvo elgesio moterų buvę, o kortuotojai iš aplinkinių kaimų pas jį uliodami ūkius, žemes ir miškus pralošdavę. Prie kryžkelės yra koplytstulpis.
  • Žagvietė - pelkė su pievomis tarp miškų Balėnų k., 4 km į pietus nuo gyvenvietės ir 2 km pietus nuo Patogumo kryžkelės. Pasakojama, kad čia daug buvo zolės, kurią nupjautą sukraudavę į žagus.

Kiti straipsniai

Literatūra

  • Rimkutė A. Senųjų vietovardžių pavadinimų besilaikantys kalbininkai neišvengia klaidų // Santarvė, 2008. - Liepos 22. - Nr. 80. - P. 2, 7.

Šaltiniai

  1. ↑ Visuotinė lietuvių enciklopedija. - V., 2002. - T. 2. - P. 494 - 495.
  2. ↑ Gražina Martinaitienė, kn.: Nukentėjæ paminklai. - V., 1994. - P. 111
  3. ↑ Sauganti vyro giminės tradicijas //Trečiadienio valanda. Būdo žemaičių priedas. - 2003. - Gegužės 14. - Nr. 20. - P. 1-2.

Gauta iš „https://mke.lt/index.php?title=Balėnos&oldid=32517“