Antanas Liutkus: Skirtumas tarp puslapio versijų
| 2 eilutė: | 2 eilutė: | ||
1927 m. baigė [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių gimnaziją]], 1931 m. - VDU Teisės fakultetą. 1936 metais paskirtas Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje atašė, 1938 m. - pasiuntinybės antrasis sekretorius. Kaip dailininkas pradėjo garsėti 1945 m., tapdamas nuolatiniu prancūzų moderniojo meno parodų dalyviu. 1945-1951 m. buvo vienas iš steigėjų nepriklausančiųjų dailininkų sąjungai. 1954 m. surengė savo kūrinių parodą Paryžiuje. Peizažuose daugiausiai vaizdavo Viduržemio jūrą. Tapė ir portretus. | 1927 m. baigė [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių gimnaziją]], 1931 m. - VDU Teisės fakultetą. 1936 metais paskirtas Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje atašė, 1938 m. - pasiuntinybės antrasis sekretorius. Kaip dailininkas pradėjo garsėti 1945 m., tapdamas nuolatiniu prancūzų moderniojo meno parodų dalyviu. 1945-1951 m. buvo vienas iš steigėjų nepriklausančiųjų dailininkų sąjungai. 1954 m. surengė savo kūrinių parodą Paryžiuje. Peizažuose daugiausiai vaizdavo Viduržemio jūrą. Tapė ir portretus. | ||
Sūnus Perkūnas Liutkus - Prancūzijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Lietuvai padovanojo vertingus savo tėvo archyvus, buvo apdovanotas Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos diplomatijos žvaigždė" už istorinio palikimo puoselėjimą. | |||
== Šaltiniai == | == Šaltiniai == | ||
15:21, 5 birželio 2011 versija
LIUTKUS ANTANAS (g. 1906-06-17 Leckavoje - m. 1970-02-09 m. Paryžiuje), teisininkas, dailininkas.
1927 m. baigė Mažeikių gimnaziją, 1931 m. - VDU Teisės fakultetą. 1936 metais paskirtas Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje atašė, 1938 m. - pasiuntinybės antrasis sekretorius. Kaip dailininkas pradėjo garsėti 1945 m., tapdamas nuolatiniu prancūzų moderniojo meno parodų dalyviu. 1945-1951 m. buvo vienas iš steigėjų nepriklausančiųjų dailininkų sąjungai. 1954 m. surengė savo kūrinių parodą Paryžiuje. Peizažuose daugiausiai vaizdavo Viduržemio jūrą. Tapė ir portretus.
Sūnus Perkūnas Liutkus - Prancūzijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Lietuvai padovanojo vertingus savo tėvo archyvus, buvo apdovanotas Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos diplomatijos žvaigždė" už istorinio palikimo puoselėjimą.
Šaltiniai
- Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1958. - T. 16. - P. 377.
- Kristina Varkalytė. Perkūnas Liutkus: prisiminimai apie „lietuvišką salą" ir protėvių paieškos // Santarvė. Priedas Plius bendruomenė. - 2011. - Vasario 24. - Nr. 1. - P. 1-2.
Nuorodos
- Žemaitija: Antanas Liutkus, biografija