Juodeikių dvaras
JUODEIKIŲ DVARAS, buvo Didžiųjų Juodeikių kaime, dabartinės AB „Mažeikių nafta" teritorijoje.
Dvarvietėje prie Varduvos upės kranto buvo išsilaikęs kelių hektarų ąžuolynas. Manoma, kad senovėje čia buvusi senųjų religijų apeigų vieta - aukuras. Prie kelio vienoje upės kilpų žaliavo du seni, galingi ąžuolai, iš kurių vienas buvo vadinamas Katkevičiaus ąžuolu. Jis buvo apie 6 m apimties, storomis ir ppalčiomis šakomis. Šalia medžio buvusi pasilinksminimų aikštelė. Baudžiavos laikais prie ąžuolo pririštus baudžiauninkus plakdavo rykštėmis.
1912 m. dvarą už skolas paėmė Rusijos žemės bankas. Tais pačiais metais dvaro rūmai sudegė. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, 1919 m. dvaro malūno patalpose įsteigta pradinė mokykla. Jis stovėjo šalia buvusios Varduvos tilto, nugriauto, statant naftos perdirbimo gamyklą. Prasidėjus žemės reformai, Juodeikių dvaro žemės buvo dalijamos naujakuriams. 1924-03-26 Juodeikių dvaro sklypų paskirstymo protokole nurodyta, kad žemės gavo apie 40 žmonių: Pranas Pocius - 11 ha, Stasys Norkus - 12 ha, Adolfas Valkeris - 11 ha, Pranas Beniušis - 12 ha, Jonas Lupeika - 4 ha, mokyklai paskirta 3 ha ir kt.[1].
Šaltiniai
- ↑ Poškus Antanas. Šimtamečiai ąžuolai mena praeitį // Būdas žemaičių. - 1998. - Rugsėjo 15. - Nr. 58. - P. 3.