Lėlaičių dvaras: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| 8 eilutė: | 8 eilutė: | ||
Stirpeikos tikriausiai laidojosi giminės kapinėse, kurios buvo įrengtos netoli dvaro (žr. [[Lėlaičių kaimo kapinės|Lėlaičių kapinės]]). 1800 m. jose Teofilis Stirpeika pastatė [[Lėlaičių koplyčia|koplyčią]]. | Stirpeikos tikriausiai laidojosi giminės kapinėse, kurios buvo įrengtos netoli dvaro (žr. [[Lėlaičių kaimo kapinės|Lėlaičių kapinės]]). 1800 m. jose Teofilis Stirpeika pastatė [[Lėlaičių koplyčia|koplyčią]]. | ||
XIX a. II pusėje Lėlaičių dvaras turėjo apie 200 ha žemės ir apie 63 ha miško. Po [[Poška Dionizas|Dionizo Poškos]] motinos mirties, tėvas, užkuris, išvyko į gimtuosius kraštus, o dvarą paveldėjo [[Stirpeika Teofilis|Teofilis Stirpeika]] - sūnus iš antrosios santuokos, poeto netikras brolis, Telšių rotmistras. Iki šių dienų yra išlikusi į dvarą vedusi sena alėja, sodybos juosusios alėjos fragmento pietinėje pusėje auga seni klevai. Išlikę XVIII-XIX a. pr. dviejų pastatų rūsių mūrai, ūkinio pastato sienų likučiai, mūryti tik kalkių skiediniu bei iš neskaidytų akmenų ir vėlesnio laikotarpio centrinio pastato likučiai. Iš viso ansamblio geriau išlikęs tik vienas pastatas <ref>Šverebas P. D. Poškos reliktų beieškant // Santarvė. - 1995. - Vasario 18. - Nr. 23-24. - P. 3. </ref>. | XIX a. II pusėje Lėlaičių dvaras turėjo apie 200 ha žemės ir apie 63 ha miško. Po [[Poška Dionizas|Dionizo Poškos]] motinos mirties, tėvas, užkuris, išvyko į gimtuosius kraštus, o dvarą paveldėjo [[Stirpeika Teofilis|Teofilis Stirpeika]] - sūnus iš antrosios santuokos, poeto netikras brolis, Telšių rotmistras. Iki šių dienų yra išlikusi į dvarą vedusi sena alėja, sodybos juosusios alėjos fragmento pietinėje pusėje auga seni klevai. Išlikę XVIII-XIX a. pr. dviejų pastatų rūsių mūrai, ūkinio pastato sienų likučiai, mūryti tik kalkių skiediniu bei iš neskaidytų akmenų ir vėlesnio laikotarpio centrinio pastato likučiai. Iš viso ansamblio geriau išlikęs tik vienas pastatas <ref>Šverebas P. D. Poškos reliktų beieškant // Santarvė. - 1995. - Vasario 18. - Nr. 23-24. - P. 3. </ref>. Dalį dvaro žemių privatizavęs verslininkas Antanas Venckus. Šalia dvarvietės buvusioje „Šerkšnės" kolūkio veršidėje jis 1985 metais įkūrė akmens paminklų dirbtuves <ref>Vytautas Malūkas. Vienkiemiuose paskendęs Lėlaičių kaimas mena Dionizą Pošką // Santarvė. - 2012. - Rugs. 6. - Nr. 102. - P. 6, 8.</ref> | ||
1896-10-16 Lėlaičių dvare gimė karo lakūnas, aviacijos kapitonas [[Soldatenkovas Aleksandras|Aleksandras Soldatenkovas]]. | 1896-10-16 Lėlaičių dvare gimė karo lakūnas, aviacijos kapitonas [[Soldatenkovas Aleksandras|Aleksandras Soldatenkovas]]. | ||
20:22, 6 rugsėjo 2012 versija
LĖLAIČIŲ DVARAS, tai vienas iš senesniųjų Žemaitijos dvarų.
XVI a. Žemalės tėvonijos dvarą, kuris vėliau pervadintas Lėlaičiais, valdė Jonas (Jokūbas) Lėlovičius. Vėliau dvarą paveldėjo jo sūnus Jurgis Lėlovičius Stropis arba Stirpeika. Po jo dvarą valdė sūnus Jonas, po to - Markas, Jurgis. Po Lėlaičių dvaro savininko Jurgio Stirpeikos 1762-06-16 mirties dvarą paveldėjo sūnus Teofilis Pranciškus Juozas Stirpeika (g. 1761-10-03). Tikėtina, kad Teofilis turėjo sūnų Jurgį, nes po jo mirties Lėlaičiai atitenka pastarojo sūnui Zenonui (m. 1893-12-22, palaidotas Lėlaičių kapinėse).
Stirpeikos tikriausiai laidojosi giminės kapinėse, kurios buvo įrengtos netoli dvaro (žr. Lėlaičių kapinės). 1800 m. jose Teofilis Stirpeika pastatė koplyčią.
XIX a. II pusėje Lėlaičių dvaras turėjo apie 200 ha žemės ir apie 63 ha miško. Po Dionizo Poškos motinos mirties, tėvas, užkuris, išvyko į gimtuosius kraštus, o dvarą paveldėjo Teofilis Stirpeika - sūnus iš antrosios santuokos, poeto netikras brolis, Telšių rotmistras. Iki šių dienų yra išlikusi į dvarą vedusi sena alėja, sodybos juosusios alėjos fragmento pietinėje pusėje auga seni klevai. Išlikę XVIII-XIX a. pr. dviejų pastatų rūsių mūrai, ūkinio pastato sienų likučiai, mūryti tik kalkių skiediniu bei iš neskaidytų akmenų ir vėlesnio laikotarpio centrinio pastato likučiai. Iš viso ansamblio geriau išlikęs tik vienas pastatas [1]. Dalį dvaro žemių privatizavęs verslininkas Antanas Venckus. Šalia dvarvietės buvusioje „Šerkšnės" kolūkio veršidėje jis 1985 metais įkūrė akmens paminklų dirbtuves [2]
1896-10-16 Lėlaičių dvare gimė karo lakūnas, aviacijos kapitonas Aleksandras Soldatenkovas.
Šaltiniai