Viekšnių Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
(Nukreipta iš Viekšnių cerkvė)
Peršokti į: navigaciją, paieška
Viekšnių Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė, past. 1875 m.
Vieksniu cerkve1. MKE.jpg
Altorius, 1934 m.
Altorius, 1934 m.
Procesija Fermos k. Šventikas A. Černajus

VIEKŠNIŲ ŠV. SERGIJAUS RADONEŽIEČIO CERKVĖ (rus. Векшнянская православная церковь во имя преподобного Сергия Радонежского) yra Viekšniuose, Vytauto gatvėje. Priklauso Šiaulių-Telšių dekanatui.

Istorija

Po 1863 m. sukilimo į Viekšnius ir jų apylinkes pradėjo keltis rusakalbiai stačiatikiai. Pirmoji laikina cerkvė įrengta mediniame gyvenamajame name 1867 m. už Kauno stačiatikių Šv. Nikolajaus brolijos ir aukotojų lėšas. Ikona laikinai buvo pasiskolinta iš Panevėžyje dislokuotos carinės kariuomenės žygio cerkvės. Kiti kulto reikmenys pasiskolinti iš Šiaulių ir Telšių cerkvių.

Liustracinė komisija iš valstybinės žemės paskyrė sklypą, o valstybės iždas apie 13 tūkstančių carinių rublių naujos mūrinės cerkvės statybai. Iki 1831 m. ši žemė priklausė kunigaikščiui Sapiegai. Dabartinio cerkvės šventoriaus vietoje buvo vaismedžių sodas. Rytinėje pusėje buvo mokytojo namas, pietinėje - pašto stotis ir savivaldybės pastatai. Aplink buvo įvairūs sandėliai ir pagalbinės patalpos. Statybos statybos darbus prižiūrėjo šventikas Vasilij Krukovskij. 1875 m. liepos 20 d. statyba buvo baigta ir cerkvė pašventinta. Jai suteiktas šventojo Stebukladario Sergijaus Radonežiečio vardas. Cerkvė buvo prailginto kryžiaus formos, viduje išdažyta geltona spalva, papuošta baltais piliastrais ir karnizais. Įrengtos trys krosnys. Altorius paauksuotas. Čia pritvirtintos keturios ikonos. Garbingoje vietoje pakabinta švento Petro ikona, pagaminta caro Aleksandro Aleksandrovičiaus užsakymu. Buvo dešimt langų su dekoratyvinėmis metalinėmis grotelėmis. Centrinėje dalyje - du apvalūs langai. Vienas kupolas dengtas balto metalo skarda, su dviem paauksuotais kryžiais. Virš centrinio įėjimo į cerkvę - dar vienas paauksuotas kryžius. Stogas dengtas skarda.

1884 m. persikėlėlis iš Maskvos Sitov nupirko cerkvei kulto indų, žvakidžių. Šiaulių pašto viršininkas O. Stepanov padovanojo keturis sidabrinius, paauksuotus kryžius. Už parapijiečių paaukotus pinigus buvo nupirkti apeiginiai rūbai, užtiesalai, žvakidės. Vakarinėje cerkvės dalyje buvo pastatyta varpinė. Joje įrengti keturi varpai, pagaminti Lenkijoje. Didžiausias varpas svėrė 20 pūdų, antrasis - 3 pūdus. Dviejų pūdų varpą cerkvei padovanojo grafas Zubovas, vieno pūdo - šventikas M. Batalin. Cerkvės išlaikymui caro valdžia 1880-1885 m. skyrė apie 40 ha žemės. Cerkvei priklausė du vandens malūnai - Viekšniuose ir Lėlaičių kaime. Malūnai per metus davė po 300 carinių rublių grynojo pelno.

Nuo XIX a. pab. iki XX a. IV deš. buvo cerkvės klestėjimo laikotarpis. Parapijiečiai gausiai lankėsi cerkvėje ir dosniai jai aukojo. Buvo nupirkta sidabrinių, paauksuotų kulto reikmenų už Viekšnių Taikos tarpininko (vėliau – gubernijos kalėjimų valdybos inspektoriaus) Vladimir Nikolajevič Selezniov paakotus pinigus. Puskarininkis Zacharij Kuznečenko padovanojo didelę žvakidę ir keletą smulkesnių kulto reikmenų, o Viekšnių policijos viršininkas A. N. Kotlerovskij ir Jekaterina Semčevskaja – prabangių užtiesalų. Kitas puskarininkis Sergiej Vasiljevič Petrov paaukojo nemažą sumą pinigų, už kuriuos buvo nupirkta cerkvės vėliava, paauksuotas kryžius ir trys žvakidės.

Per 1905 m. revoliuciją ir Pirmąjį pasaulinį karą caro valdžios nurodymu dauguma rusakalbių gyventojų pasitraukė į Rusiją. Likę keletas paliegusių ir nukaršusių žmonių nepajėgė rūpintis cerkvės reikalais. Tik 1920-1923 m. metais rusakalbiai pradėjo grįžti į Lietuvą. 1923 m. birželio 30 d. Viekšniuose ir cerkvėje apsilankė Kauno stačiatikių metropolitas Jevstafij. Cerkvės reikalais rūpinosi vienuolis Genadij, djakonas Leonid Vorobjov ir rusakalbių bendruomenės atstovas Aleksandr Avgustovič Gaselskij.

Karo metu išdaužyti cerkvės langai buvo įstiklinti tik 1924 m. Atstatyta aplink šventorių buvusi medinė tvora (nuniokota per Antrąjį pasaulinį karą tvora neatstatyta iki šiol). Aliejiniais dažais perdažytas stogas. Visi remonto darbai atlikti tik iš parapijiečių paaukotų lėšų.

1930 m. viekšniškių dvasiniais reikalais pradėjo rūpintis A.Černaj. Buvo suburta cerkvės taryba: A.Novikov, Kuk, G.Krukovskaja, S.Čerepoven (?), F.F.Laikov. Cerkvės chorui pradėjo vadovauti Zinaida Čerepovič. Podjakono pareigas pradėjo eiti Vladimir Lebedev.

1936 08 16 ir 23 d.d. Viekšniuose ir Mažeikiuose koncertavo abiejų cerkvių jungtinis choras. Jam vadovavo Kauno eparchijos choro vadovas I.F.Petrov. Buvo atliekamos religinio ir pasaulietinio turinio giesmės bei dainos. Rugpjūčio 21 d. cerkvėje įvyko iškilmingos pamaldos skirtos Kauno stačiatikių cerkvės Metropolito veiklos 25-mečiui.

1937 m. cerkvėje buvo organizuojami ypatingai iškilmingi šv.Sergijaus Radonežiečio atlaidai. Mišias laikė net trys šventikai: broliai Aleksandr ir Nikolaj Černaj bei Viktor Kurilov. Giedojo jungtinis Vikešnių ir mažeikių cerkvių choras. Rugpjūčio 15 d/ A.Černaj organizavo žygį į Mažeikius. Per keletą valandų gausi viekšniškių procesija pėsčiomis atėjo į mažeikius. Buvo atlaikytos iškilmingos mišios. Tą pačią dieną šv.Sergieaus Radonežiečio seserija šventė organizacijos susikūrimo metines.

Labai iškilmingai 1938 m. cerkvėje vyko šv.Sergijaus Radonežiečio atlaidai. Mat ši šventė sutapo su Rusijos krikšto 950-mečiu. Į šventorių ir cerkvę tikintieji ėjo pro gausiai vainikais, gėlėmis ir elektros lemputėmis papuoštą medinę arką. Po iškilmingų pamaldų gausi procesija su šv. Ikonomis, vėliavomis ir giesmėmis nuėjo prie Ventos. Buvo pašventintas vanduo.

Karo metais (1940-1945-aisiais) cerkvės veikla apmirė. Sekmadieniais buvo laikomos mišios, nors šventiką A.Černaj tarybinė valdžia terorizavo. Po karo, 1946 m., šventiku pradėjo dirbti Nikandr Miuller. Nuniokotai cerkvei atstatyti parapijiečiai aukojo pinigus, dalį lėšų skyrė Lietuvos stačiatikių cerkvės vadovybė.

Šventikai

1867-1869 m. dirbo vienuolis Vosylius Tomkevičius, 1869-1872 m. šventikas Gabrielius Zosimovičius, 1872-1897 m. Michail Joanovič Batalin, 1897-1899 m. Vladimiras Chirstačevskis, 1899-1903 m. Aleksandras Horbacevičius, 1903-1915 m. Fiodoras Šipica, 1920-1923 m. Michailas Pavlovičius, 1923-1930 m. Genadijus Romaniukas, 1930 m. - 1945 m.? Aleksandras Černaj, Simeoh Feovcevas, 1946 m. - Nikanoras Miuller, Aleksandr Stašenko (čia dirbo apie 30 metų).

Giedotojai

XIX a. - 1885 m. Anatolijus Osevskis, 1885 m. - Pavelas Mininskis (29-erių metų mokytojas, 1874 m. jis baigė Tverės dvasinę seminariją ir kurį laiką mokytojavo įvairiose Rusijos vietose), 1886-1888 m. - Ivanas Kuchalskis (atsargos leib. - gvardijos raitelių pulko karininkas, gimė ir užaugos Fermos k., mokėsi Šiaulių rusų gimnazijoje), tarnavo raitelių pulke, jį ne kartą kvietė giedoti į Kauno stačiatikių soborą), 1888 m. - P.I. Sosnovskis (Vilniaus stačiatikių Dvasinės seminarijos auklėtinis, Viekšniuose dirbo metus laiko ir paskirtas Naročės (Baltarusija) cerkvės dvasiniu vadovu), 1889 m. kovo mėn. - Anatolijus Družilovskis (Dvasinės seminarijos auklėtinis, 1848 m. teologijos žinias gilino Borunkso (?) vienuolyne, 1851 m. paskirtas Varnių liaudies mokyklos mokytoju, 1851-1883 m. mokytojavo įvairiose Žemaitijos mokyklose, apie penkerius metus dirbo valsčiaus raštininku, cerkvėje giedojo metus), 1890 m. - Aristarhas Ivanovas (36-erių metų amžiaus, Dvasinės seminarijos auklėtinis, 1877-1878 m. tarnavo sanitaru kariuomenėje, už sužeistųjų globą ir priežiūrą Tarptautinio raudonojo Kryžiaus organizacija apdovanojo garbės ženklu ir medaliu).

Svarbesnės datos

  • 1884 m. cerkvėje lankėsi ir iškilmingas mišias laikė Kauno stačiatikių bažnyčios vyskupas Sergiej. Tais pačiais metais cerkvė pirmą kartą apvogta: išlaužę centrinio įėjimo duris vagys išnešė apie 30 rublių ir du sidabrinius paaksuotus indus. Įvyko 5 santuokos. Gimė ir buvo pakrikštyti 22 berniukai ir 20 mergaičių. Mirė ir Viekšnių stačiatikių kapinėse buvo palaidoti 2 vyrai ir 5 moterys.
  • 1886 m. sausio 21 d. suorganizuotos didelės iškilmės - į cerkvę įnešta Kozelskio Dievo Motinos ikonos kopija, kurią atgabeno ir cerkvei padovanojo Viekšnių geležinkelio stoties viršininkas Piotr Nikolaječ Jakovlevą. Nuo tada kasmet buvo švenčiama Kozelskio šventė.
  • 1889 m. cerkvėje lankėsi Kauno gubernatorius E. A. Kurovskij ir Kauno stačiatikių cerkvės vyskupas Kiril. Cerkvė vėl apvogta - vagys pritaikę raktą išnešė sidabrinių kulto indų ir kitokių reikmenų bei dėžutę, kurioje buvo laikomi paaukoti pinigai – 24 rubliai. Po keleto dienų tuščia dėžutė buvo rasta Pakalupės upelyje.
  • 1892 m. rugsėjo 12 d. į Viekšnius atvyko Kauno stačiatikių cerkvės metropolitas Grigorij, kuris laikė iškilmingas mišias bei susitiko su lietuvių katalikų ir žydų bendruomenės atstovais.
  • 1923 m. birželio 30 d. Viekšniuose ir cerkvėje apsilankė Kauno stačiatikų metropolitas. Jį geležinkelio stotyje pasitiko vienuolis Genadij ir rusakalbių bendruomenės atstovas Aleksandr Avgustovič Gaselskij. Kitą dieną cerkvėje buvo aukojamos iškilmingos mišios. Jas laikė pats metropolitas Jevstafij, vienuolis Genadij ir djakonas Leonid Vorobjov. Giedojo cerkvės choras.
  • 1927 m. liepos mėn. Viekšniuose lankėsi Lietuvos prezidentas A.Smetona, kuris aplankė žydų sinagogą ir cerkvę bei susitiko su rusų bendruomenės atstovais.
  • 1929 m. cerkvė buvo remontuojama. Šv. Sergijaus dieną (liepos mėn.) dar kartą apsilankęs Kauno metropolitas pašventino suremontuotą cerkvę. Mišių metu giedojo cerkvės choras. Buvo atvykę ir giedoriai iš Telšių bei Mažeikių.
  • 1930 m. liepos 16 d. iš Panevėžio buvo atvežta Surdeto Dievo Motinos ikona, kuriai 1930 m. sukako 400 metų. Ikoną iškilminga procesija iš geležinkelio stoties parnešė į cerkvę. Liepos 17 d. iškilmingas pamaldas atlaikė Lietuvos ir Vilniaus stačiatikių cerkvės metropolitas Jarofevej.
  • 1947 m. liepos mėn., dalyvaujant Lietuvos stačiatikių cerkvės vadovybei, Šiaulių šventikui Nikolaj Savickij, Viekšnių cerkvė buvo iš naujo atšventinta.
  • 1994 m. birželio 8 d. įsibrauta pro langą į cerkvę ir pavogta: 20 ikonų, 6 knygos, žvakidė, paauksuotas kryžius ir auksinis šaukštelis [1].
  • 2014-07-18 paminėtos Palaimintojo Sergijaus Radonežskio 700-osios gimimo metinės. Šv. Mišias aukojo Klaipėdos krašto dekanas, archijerėjus Vladimiras, archijerėjus Georgijus, Šiaulių Apaštalų Petro ir Povilo cerkvės kunigas vienuolis Olegas, kunigas vienuolis Grigorijus iš Klaipėdos bei Mažeikių Dievo Motinos Ėmimo į Dangų cerkvės kunigas igumenas Nestoras. Pasibaigus Mišioms, šventė pratęsta šalia cerkvės esančioje miestelio Vasaros estradoje. Kunigas vienuolis Olegas ne tik pasveikino šventės dalyvius, bet ir atliko keletą savo kūrybos dainų. Sau pritardamas gitara, keletą dainų atliko Vytautas Girčius. Koncerte skambėjo eilės, giedojo Anisos Dauskurtienės vadovaujamas Mažeikių Dievo Motinos Ėmimo į Dangų cerkvės choras, programą parodė Saldaus miesto Rusų kultūros centro ansamblis „Lyra" ir jo vadovas Fiodoras Krupenkinas, Viekšnių kultūros centro liaudiškos muzikos ansamblis „Virventa" (vad. Rimantas Mikalauskas)[2].

Literatūra

  • Algimantas Muturas. Apie ką kalba cerkvės varpai. Kaunas: Gabija, 2006. - 208 p. ISBN 9955-440-40-6

Nuorodos

Šaltiniai

  1. Apvogta cerkvė // Lietuvos aidas. — 1994. — Birž. 10.
  2. Vytautas Malūkas. Viekšniuose - didžiulė šventė stačiatikiams // Santarvė. - 2014. - Liep. 22. - Nr. 82. - P. 1-2.

  • Muturas A. Apie ką kalba cerkvės varpai // Būdas žemaičių. - 2002 m. sausio 25 d. Nr. 10; 2002 vasario 8 d. Nr. 16; 2002 m. vasario 15 d., Nr.19; kovo 1 d., Nr.25.
  • Bronislovas Kerys. Viekšnių kraštas. Bibliografija ir žinios krašto istorijai. DVD. Viekšniai, 2007.

Kiti straipsniai