Laižuvos Antano Vienažindžio pagrindinė mokykla

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Laižuvos Antano Vienažindžio pagrindinė mokykla
Laižuvos Antano Vienažindžio pagrindinė mokykla
Laižuvos Antano Vienažindžio pagrindinė mokykla
Informacija
Adresas: LT 89237 Laižuvos sen., Laižuvos mstl., Mokyklos g. 3
Tel./Faksas: 8-443-44376
Direktorė (-ius): Antanas Vasiliauksas
Mokinių skaičius: 71 (2012 m.), 114 (2008 m.)
Mokytojų skaičius: 14
Klasių komplektų skaičius: 7 (2008/2009 m.m.)
Mokyklos direktorius Antanas Vasiliauskas
Mokyklos vėliava
Mokyklos muziejus
Laižuvos valdinė pradžios mokykla
Laižuvos prad. m-klos pažymėjimas, 1921 m.
Laižuvos pradžios mokyklos pažymėjimas, 1940 m.

LAIŽUVOS ANTANO VIENAŽINDŽIO PAGRINDINĖ MOKYKLA. Ją lanko ne tik laižuviškiai, bet ir vaikai iš aplinkinių kaimų, net iš Latvijos. Mokyklai priklauso Auksūdžio pradinio ugdymo skyrius (nuo 2010-09-01). Mokykla uždaroma nuo 2017-09-01.

Istorija

Iki XIX a. pabaigos Laižuvoje veikė parapinė mokykla. 1898 m. naujame pastate įkurta Laižuvos valdinė pradžios mokykla. 1917 m. joje buvo 70 mokinių [1], o metų pabaigoje - 100, juos mokė mokytoja Noreikaitė [2]. 1918 m. pirmame pusmetyje laižuviškių vaikus mokė dvi mokytojos, mokyklą lanko 100 mokinių, tačiau nevisi gali ją lankyti, nes neturi kuo apsiauti arba dėl kitų priežasčių. Buvo planuojama prie mokyklos įsteigti suaugusiųjų kursus ir knygynėlį [3].

1921 m. mokėsi 106 mokiniai (58 berniukai ir 48 mergaitės). Juos mokė mokyklos vedėjas V. Navickas ir mokytoja C. Jakštienė. 1924 m. mokėsi 104 mokiniai (51 berniukas ir 53 mergaitės). Nuo 1924 m. iki 1926-10-01 mokyklos vedėja buvo Elena Opulskaitė [4]. 1926-10-01 - 1927-04-01 mokyklos vedėju, po to ir mokytoju dirbo Petras Rimkus, nuo 1931-01-01 mokytoja buvo Adolfina Šerpitienė.[5], [6], [7]. Mokinių skaičius vis augo. 1938 m. Laižuvos pradžios mokyklą lankė 68 berniukai ir 90 mergaičių (iš viso 158 mokiniai). Mokykla buvo Gadeikio name, o po to buvo pastatytas naujas didelis medinis dviejų galų namas, kuriame buvo keturios klasės. Kitame namo gale gyveno mokyklos vedėjas Saliamonas Šlekys su savo šeima.

Be lietuvių iki 1940 m. kasmet mokyklą lankė 2-3 žydų, 1-2 latvių tautybės vaikai. 1940 m. antro, penkto-šešto skyrių mokiniai mokėsi senose valdinės mokylos patalpose, o III ir IV skyrių patalpos buvo nuomojamos. 163 mokinius mokė 4 mokytojai. Mokyklos vedėjas buvo Saliamonas Šlekys. Jis mokė V-VI ir II skyrių mokinius.

1941 m. birželio mėn. ištremta mokyklos vedėjo Šlekio šeima ir mokytojas Antanas Boguckas. 1941-09-01 mokyklos vedėju paskirtas Antanas Bertašius, kuris nuo 1943-10-01 atleistas iš tarnybos pačiam prašant. Po II pasaulinio karo ir 1948 m. gegužės 22 d. tremties Laižuvoje sumažėjo ir mokinių. 1947-1948 m.m. Laižuvoje nuomojamose patalpose veikė dviejų komplektų pradžios mokykla. Vienas komplektas buvo Knabikaičių ūkyje, už 2 km nuo Laižuvos važiuojant Auksodės kaimo link, o kitas - Ligeikių ūkyje. Mokyklos vedėju paskirtas Leonardas Zubys. Tais metais buvo sumanyta mokyklą įsteigti vienoje vietoje - buv. muitinės pastate. Sumanymas kilo valsčiaus pirmininkui Edvardui Mišeikiui. Statybos darbus atliko Dukanauskas, Liauba, Šėma, valsčiaus pirmininkas pasirūpino statybine medžiaga, o tuometinis mokyklos sargas Titenis padarė 30 vnt. mokyklinių suolų.

1948 m. rugsėjo 1 d. senajame muitinės pastate įkurta Laižuvos progimnazija. Mokytojais dirbo Šabaniauskas, Kaunietis, Strumskis, Žukauskaitė-Striukuvienė, Vaitkevičiūtė-Barauskienė, Tabakaitė-Zubienė. 1950 m. mokykla išleido pirmąją laidą (14 mokinių: Kazys Jonauskas, Justinas Skruibys, Bronius Žeberskis ir kt.). 1954-1955 m.m. įkurtas mokyklos bendrabutis. Jame apsigyveno 12 mokinių iš aplinkinių kaimų ir Latvijos. Mokiniai aktyviai dalyvavo užklasinėje veikloje. 1953-1955 m. mokykla turėjo savo orkestrą, šokių kolektyvą, dramos būrelį, kurie kasmet dalyvaudavo rajono saviveiklininkų apžiūrose, o jų nuopelnai buvo gerai įvertinami. Mokyklos vardą spartakiadose garsino sportininkai. 1955 m. Laižuvos septynmetėje mokėsi 155 mokiniai

1957 m. prie mokyklos įkurtas bandymų sklypas. Mokiniams ir darbuotojams vieno aukšto mokykloje darėsi ankšta, todėl visi svajojo apie naują mokyklą. Jaunieji technikai iš stiklo sukūrė mokyklos maketą, ją piešė pradinukai. 1962 m. prie mokyklos pristatytas priestatas ir antrasis aukštas. 1963 m. mokyklai pradėjo vadovauti Stefa Vaitkevičiūtė–Barauskienė, dirbo 12 mokytojų, buvo 200 mokinių. 1964 m. Laižuvos aštuonmetės mokyklos direktoriumi paskirtas lituanistas Olijardas Vištakis, kuris vėliau dirbo Papilės Simono Daukanto vidurinėje mokykloje. 1965-1967 m. mokyklai vadovavo istorikas Voldemaras Strumskis. 1967 m. į mokyklą, dabar jau direktoriauti, sugrįžo buvusi mokyklos mokytoja Olga Tėvelavičienė, kuri 16 metų vadovavo mokyklos bendruomenei. Tuo metu mokytojais dirbo Mišeikytė-Niuniavienė, Rūta Simaitytė-Liaudanskienė, Leonorija Kazlauskaitė-Neimonienė, Rumbutienė, Elena Tamošauskaitė-Janavičienė, Janina Linauskytė-Baranauskienė, Martynas Januška, Laima Šakytė-Skabickienė, Irena Baranovienė, Drąsutis Liaugminas. Išėjus į pensiją, ją pakeitė Sauliusi Šiurys. Išaugusiai mokyklos bendruomenei trūko sporto salės, kabinetų, reikėjo naujo pastato.

1986 m. rugsėjo 1 d. mokykla periskėlė į naują dviaukštį, erdvų pastatą. Buvo 145 mokiniai, dirbo 14 mokytojų. Senajame mokyklos pastate įsteigtas mokinių bendrabutis, kuris išbuvo keturis metus, nes valstybė daugiau nebeskyrė lėšų mokinių išlaikymui. 1993 m. mokyklos direktorių Saulius Šiurį pakeitė Antanas Vasiliauskas, kuris dirbaiki šiol.

Nuo 1951 iki 1998 m. mokykla pagrindinį išsilavinimą suteikė 972 mokiniams. Išlikę dokumentai ir žmonių prisiminimai liudija, kad mokykloje yra dirbę 140 mokytojų. Neišliko archyvuose duomenų apie kai kuriuos mokyklos gyvenimo metus, todėl nežinoma tikslaus mokinių skaičiaus.

Laižuvos pagrindinė mokykla turi gražų būrį savo auklėtinių ir mokytojų, kuriais gali didžiuotis. Tai A. Liupšytė, R. Garbenytė, A. Paradnikaitė, A. Janušaitė, V. Adomaitytė, G. Milieškaitė, D. Vilkaitė, I. Vilkaitė, R. Kėsaitė, L. Kimtys, B. Žeberskis, J. Veseliūnas, A. Baranovas, R. ir J. Norkai, kt.

1997 m. mokyklai suteiktas Antano Vienažindžio vardas. 1998 m. mokėsi 160 mokinių, dirbo 14 mokytojų ir 16 darbuotojų. Mokykla glaudžiai bendradarbiauja su apylinkės gyventojais, kultūros namais, seniūnija, bažnyčia, biblioteka.

2009 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose Prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi mokyklos moksleivius Tomą Karpį ir Audrių Paulauską. Šių metų kovo 27 d., užsiliepsnojus ir į pakelės griovį nuriedėjus vaikus iš mokyklos vežusiam autobusui PAZ, septyni Laižuvos A. Vienažindžio pagrindinės mokyklos mokiniai atsidūrė liepsnos spąstuose. Dešimtokai T. Karpis ir A. Paulauskas nesutriko, išdaužė autobuso langą ir išgelbėjo bendrakeleivius, kurių jauniausiajam – 6 metai.

Mokinių ir mokytojų (skliausteliuose) skaičius: 1921 m. - 106(2), 1924 m. - 104(2), 1938 m. - 158(4), 1940 m. - 163(4), 1950/51 m.m. - 155, 1951/52 m.m. - 149, 1952/53 m.m. - 170(10), 1953/54 m.m. - 146(10), 1954/55 m.m. - 152(9), 1955/56 m.m. - 155(9), 1956/57 m.m. - 132(9), 1957/58 m.m. - 130(10), 1958/59 m.m. - 139(10), 1959/60 m.m. - 157(11), 1960/61 m.m. - 141(11), 1961/62 m.m. - 156(12), 1962/63 m.m. - 162(13), 1963/64 m.m. - 190(13), 1964/65 m.m. - 192(13), 1965/66 m.m. - 216(12), 1966/67 m.m. - 206(14), 1967/68 m.m. - 194(13), 1968/69 m.m. - 192(14), 1969/70 m.m. - 191(13), 1970/71 m.m. - 192(13), 1971/72 m.m. - 202, 1972/73 m.m. - 215(15), 1973/74 m.m. - 220(14), 1975/76 m.m. - 200(15), 1976/77 m.m. - 209(15), 1979/80 m.m. - 196(13), 1981/82 m.m. - 176(13), 1982/83 m.m. - 177(14), 1988/89 m.m. - 134, 1991/92 m.m. - 133(15), 1992/93 m.m. - 139(16), 1993/94 m.m. - 137(19), 1994/95 m.m. - 143(16), 1995/96 m.m. - 143(14), 1996/97 m.m. - 143(13), 1997/98 - 155(14).

2012 m. rudenį mokykloje kartu su Auksodės skyriumi mokėsi 71 mokinys, 2011 m. - 77. Mokykloje sujungtos pradinės klasės: 1 su 3, o 2 su 4, jungtinė yra ir 7-8 klasės, kuriose mokosi 15 vaikų.

Muziejus

Mokyklos muziejus įkurtas 1997-10-31, tačiau muziejinė veikla vyko jau ir anksčiau: buvo renkama medžiaga muziejui, eksponatai, nuotraukos, vyko įvairūs renginiai. Viena iniciatorių kuriant muziejų - buvusi mokyklos mokytoja Laima Skabickienė. Ruošiantis mokyklai suteikti Antano Vinažindžio vardą bei T.Bikinaitės monografijos „Vienužis" pristatymui, buvo paskubėta įrengti muziejų. Tais metais buvo parengta ekspozicija, skirta A. Vienažindžiui. 1998 metų rudenį, artėjant mokyklos įkūrimo 100-to metų jubiliejui, muziejus buvo pertvarkytas. Čia buvo parengtos trys ekspozicijos: Laižuvos istorija, mokyklos istorija ir Antanui Vienažindžiui skirta ekspozicija. Kadangi muziejui skirta patalpa yra labai maža, tai kai kurie stendai kabo mokyklos koridoriuje, dalis eksponatų yra lietuvių kalbos kabinete. Nuo 1998 m. lapkričio 21 d. muziejus atvėrė duris visiems lankytojams ir pradėjo savo veiklą.

Muziejau veikla gana plati: nuolat papildomi muziejaus fondai, organizuojami įvairūs renginiai, vedamos pamokos, priimamos ekskursijos. Muziejaus fondus tvarko ir papildo naujais eksponatais kraštotyros ir literatų būrelių nariai. Jie renka medžiagą, bendrauja su vietos gyventojais, seka spaudą ir renka straipsnius apie Laižuvą ir mokyklą bei apie žmones, kilusius iš Laižuvos. Taip pat renka medžiagą apie poetą Antaną Vienažindį. Muziejuje daug vietos skirta žinomiems žmonėms, kilusiems iš Laižuvos. Tai muzikologas Vytautas Venckus, Kovo 11-osios Akto signataras Jonas Liaučius, pedagogas Albinas Liaugminas, pirmasis lietuvis, žuvęs Bosnijoje, Normundas Valteris. Pastoviai papildomi buvusių tremtinių prisiminimai, renkami nauji faktai apie Laižuvą. Mokiniai renka medžiagą apie savo gimtuosius kaimus. Bibliotekininkei V. Norkienei padedant surinkta medžiaga apie žydų bendruomenę Laižuvoje, Laižuvos muitinę, valstiečių talkas, apie laižuviškių papročius, šventes ir kt.

Kitas muziejaus skyrius skirtas mokyklai. Čia saugoma mokyklos istorija, surinkta medžiaga apie mokyklos direktorius bei mokytojus, mokinių nuotraukos. Muziejuje saugoma daug dovanų, kurias dovanojo mokyklos draugai iš Latvijos ir Estijos. Yra aprašyta mokyklos vėliavos kūrimo istorija, surinkti straipsniai apie mokyklą, saugomos nuotraukos iš mokyklinių švenčių. Saugmi ir istoriniai dokumentai. Ši ekspozicija papildoma vis naujais eksponatais.

Trečioji ekspozicija skirta kunigui poetui Antanui Vienažindžiui. Čia eksponuojamos jo senelių namų nuotraukos, išrašai iš Varnių kunigų seminarijos knygų su būsimo kunigo egzaminų įvertinimais, A. Vinažindžio ranka rašytos inventorinės knygos kopija. Saugomos nuotraukos su poeto kūriniais, kūrybinio palikimo sąrašas, poeto laidotuvių nuotrauka. Muziejuje eksponuojamos nuotraukos tų moterų, kurios išsaugojo ir dainavo poeto dainas. Muziejinės vertybės šioje ekspozicijoje yra A.Vienažindžio eilėraščių knygelė, išleista 1897 metais. Kita vertybė - dievdibio J. Karnetausko išdrožta Kristaus skulptūrėlė iš Kristaus kančios kelio Laižuvos bažnyčios šventoriuje, buvusi ten iki 1944 metų. Trečias eksponatas - šai šventoriaus varteliai, nukaldinti 1878 metais. Po bažnyčios susprogdinimo 1944 metais šie varteliai atsidūrė tvenkinyje prie šventoriaus. 1995 m. mokiniai su istorijos mokytoja R. Meldaikiene juos rado ir ištraukė. Ekspozicija apie A. Vienažindį tęsiasi ir mokyklos koridoriuje. Taip pat mokyklos koridoriuje yra stendas, skirtas Juozui Tumui-Vaižgantui, klebonavusiam Laižuvoje 1911-1914 metais. Yra surinkti straipsniai apie A. Vienažindį ir jo kūrybą, taip pat įamžintas kunigo poeto zakristijono, daug padėjusio A. Vienažindžiui, J. Ramanausko atminimas.

Muziejuje yra ir keletas senovinių namų apyvokos daiktų, pinigų, knygų, kryžius, keliavęs apie Lietuvą su kelionės su kryžiumi apie Lietuvą dalyviais. Nemažai eksponantų muziejui padovanojo vietiniai gyventojai. Mokyklos valytoja padovanojo seną siuvimo mašiną, sekretorė - kaukes. Muziejus saugo ir dovanotus iš Sibiro parvežtus tautinius drabužius. Bitininkas Algimantas Vaitkevičius padovanojo su bitininkyste susijusių daiktų, skaito mokiniams paskaitas apie bitininkystę.

Muziejuje vyksta ne tik renginiai, bet ir pamokos, būrelių užsiėmimai. Muziejumi rūpinasi mokyklos direktoriaus pavaduotoja Irena Kiudulienė.

Direktoriai

  • Vladas Navickas (1920), baigęs triklasę Viekšnių mokyklą, rusų IV kl. ir išklausęs dvejus metus vasaros pradžios mokytojų kursus Šiauliuose.
  • Elena Opulskaitė (1924), baigusi du kursus „Saulės" mokytojų seminarijoje, mokytojavo nuo 1919 m.
  • Saliamonas Šlekys (1940), baigęs Pilviškių dvimečius mokytojų kursus 1927 m.
  • Antanas Bertašius (1941-1943)
  • Leonardas Zubys (1947-1962)
  • Stefa Vaitkevičiūtė-Barauskienė (1962-1964)
  • Olijardas Vištakis (1964-1965)
  • Voldemaras Strumskis (1965-1967)
  • Olga Tėvelavičienė (1967-1983)
  • Saulius Šiurys (1983-1993)
  • Antanas Vasiliaukas (nuo 1993 m.)

Mokiniai

  • Venckus Vytautas, muzikologas, 1935 m. baigė Laižuvos prad. m-klą.
  • Bronius Žeberskis, teisininkas.
  • Jonas Norkus, geologas.
  • Rimantas Norkus, gydytojas.
  • Liudas Kimtys, mokslų daktaras.
  • Vincenta Gužauskaitė, mokytoja.
  • Adelė Paradnikaitė, aukso medalininkė, anglų kalbos vertėja.
  • Antanas Norbutas, lakūnas.
  • Antanas Žiulpa, lakūnas
  • Normundas Valteris, pirmasis nepriklausomos Lietuvos karys, 1996-04-17 žuvęs Bosnijoje.

Mokytojai

1957-1973 m. dirbo mokytojas Vytoldas Norkus (lietuvių k. ir literatūra).

Šaltiniai

  1. Įvairios žinios. Laižuva // Lietuvos aidas. - 1917. - Lapkr. 27. - Nr. 34. - P. 4.
  2. Mūsų mokyklos // Lietuvos aidas. - 1917. - Gruod. 15. - Nr. 42. - P. 2.
  3. Prudiškis. Mūsų mokyklos. Laižuva // Lietuvos aidas. - 1918. - Geg. 28. - Nr. 62. - P. 4.
  4. Švietimo darbas. - 1926. - Nr. 10. - P. 1213.
  5. Švietimo darbas. - 1926. - Nr. 10. - P. 1213.
  6. Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 3. - P. 306.
  7. Švietimo darbas. - 1930. - Nr. 12. - P. 1043.

  • Vida Norkienė, Rima Meldaikienė. Laižuvos mokyklos metraščius pasklaidžius // Kraštotyrinė medžiaga Laižuvos bibliotekoje. - Laižuva, 1998. - 50 lap.
  • Birutė Rudokienė. Laižuviškiai mokykloje kuria etnografinį muziejų // Santarvė. Priedas: Žemaičių lobiai. - 2013. - Geg. 30. - Nr. 60.